Pradinis / Žmonės / Vestuvių planuotoja Agnė Martinkėnė: „Eleganciją noriu matyti visur“

Vestuvių planuotoja Agnė Martinkėnė: „Eleganciją noriu matyti visur“

Kaunietė Agnė Martinkėnė (28) prieš kelerius metus net nenujautė, kad jai teks rūpintis pirmąja jaunavedžių bendro gyvenimo diena: tada dirbo palyginti ramų, pernelyg didelių iššūkių nekeliantį darbą ir tik po savo vestuvių suprato, ko jos kasdienybėje stinga: bendravimo, organizavimo, malonios įtampos, iššūkių, nuolatinio tobulėjimo Tai ir atvedė jauną moterį į vestuvių planavimo verslą. O nesustoti ir siekti svajonės ją motyvavo puikūs jaunavedžių įvertinimai, vis didėjantis žinomumas ir besikreipiančių porų skaičius. Neabejotinai prie šios sėkmės prisideda puikūs Agnės socialiniai įgūdžiai, didžiulis atsakomybės jausmas ir troškimas aplink save ir kitus kurti eleganciją, grožį bei gerą atmosferą.

Agne, esi baigusi viešąjį administravimą, dirbi informacinių technologijų įmonėje ir kartu organizuoji renginius, dažniausiai vestuves. Nuo ko prasidėjo Tavo, kaip vestuvių planuotojos, veikla?

PagrindineTurbūt mano, kaip vestuvių planuotojos, veiklos užuomazga būtų galima laikyti mano pačios vestuves, kurios vyko prieš dvejus metus. Norėjau viską organizuoti pati, vyras man patikėjo 80–90 procentų darbų. Tiesa, tada net nebuvau pagalvojusi, kad galėčiau vestuves organizuoti ir kam nors kitam, – juk tai kur kas didesnė atsakomybė.

Vestuvių dalyviai (tiek artimieji, tiek mažai pažįstami žmonės) labai gyrė už surengtą gražią šventę. Po vestuvių su vyru išvykome atostogų. Kai grįžome į Lietuvą, po kelių mėnesių pajutau, kad mano nuotaika geometrine progresija sėsta. Nežinojau, kas vyksta. Turėjau darbą, buvau užimta, bet kažko trūko. Trūko gerosios įtampos, bendravimo su žmonėmis, derinimo…

Ką tuo metu dirbai? Galbūt darbe trūko saviraiškos galimybių?

Dirbau administracinį darbą informacinių technologijų įmonėje. Man gerai sekėsi, visas užduotis atlikdavau gana greitai ir norėjau daugiau veiklos, daugiau galimybių augti kaip specialistė. Esu ieškantis žmogus, trokštantis vis naujų iššūkių, užduočių, kad jausčiau, jog tobulėju. Įsidarbinau kitoje informacinių technologijų įmonėje taip pat administratore, šiek tiek pasikeitė darbo pobūdis. Tačiau vis tiek negalėjau ramiai nusėdėti vietoje, draugių bei vyro raginama, nusprendžiau pabandyti imtis vestuvių planavimo veiklos.

Grįžkime prie Tavųjų vestuvių. Kuo jos buvo išskirtinės?

Negaliu sakyti, kad mano vestuvės kuo nors labai išsiskyrė. Be to, „išskirtinumas“ – gana subjektyvi sąvoka. Bet tai tikrai nebuvo vestuvės, per kurias užsėdami stalai, liejasi gėrimai ir pan. Norėjau elegancijos ir modernumo visur: nuo aprangos iki aplinkos. Kruopščiai rinkausi vestuvių suknelę – teko pagal savąją viziją ją siūdintis užsienyje ir siųstis į Lietuvą. Gauti tokią suknelę, apie kokią svajojau, man padėjo Daiva Šimkevičienė („D’Dress“).

Tuokėmės Kaišiadorių (juose praleidau didžiąją vaikystės ir paauglystės dalį) bažnyčioje, šventė vyko viešbučio tipo sodyboje. Šios šventės pagrindas buvo bendravimas. Turėjome nuostabius vakaro vedėjus, kurių iki šiol negalime pamiršti. Šie mus užėmė žaidimais, o ne gėrimu. Vis dėlto turbūt negalima sakyti, kad tai – išskirtinumas, nes, manau, visos šventės dabar turėtų būti tokios. Žinoma, taip nėra, tačiau mes su jaunaisiais to siekiame.

Įdomu, kokių polinkių, svajonių turėjai vaikystėje. Galbūt tai Tave atvedė į renginių organizavimo sritį?

Vaikystėje svajojau dirbti grožio srityje. Man visada rūpėjo estetika, grožis, elegancija. Pirmasis mano darbas buvo modelio. Nuo 6 ar 7 metų priklausiau garsiai modelių agentūrai. Atitikau visus reikalavimus, man sekėsi gerai, tačiau dėl tam tikros situacijos šeimoje tęsti šios veiklos nepavyko. Buvo labai gaila.

Mama svajojo, kad užaugusi tapsiu teisininke. Bet aš jaučiau, kad šis mokslas tikrai ne man. Man labiau patinka semtis žinių iš žmonių negu iš knygų. Labiau išvystyti mano socialiniai įgūdžiai. Galbūt todėl mane patraukė renginių organizavimas.

Ar buvo sunku pritraukti klientų turint nedaug patirties (buvai planavusi tik savo pačios vestuves)?

Pirmieji klientai atsirado gana greitai. Su visais buvau visiškai atvira, papasakojau savo istoriją, pasiūliau idėjų. Ne visi klientai renkasi pagal kainą, dalis jų renkasi žmogų, kuriuo jaučia galintys pasitikėti. Labai daug lemia susitikimas, pokalbis.

Ar pirmieji klientai liko patenkinti?

Pirmosios jaunavedžių poros buvo labai patenkintos mano darbu. Dabar klientų gerokai daugiau, nes vis daugiau žmonių apie mane sužino per ankstesnių jaunavedžių atsiliepimus. Matau, kad viskas juda labai gera linkme.

Ar stengiesi įtikti visiems besikreipiantiems jaunavedžiams?

Nėra taip, kad galiu ir noriu imtis visų vestuvių planavimo. Per pirmą susitikimą tiek aš, tiek pora pajuntame, ar galėčiau organizuoti jų vestuves. Mūsų pirminė idėja turėtų sutapti, nes jeigu mūsų vizijos skiriasi, visus metus bendrauti ir viską derinti nebus lengva.

Daugiau orientuojuosi į elegantiškas, laisvesnes vestuves, kuriose nebūtų beprasmių akcentų. Pavyzdžiui, jaunieji siūlo: „Prieš vestuves suvystykim kūdikį.“ Atsakau: „Jeigu man pasakysite, ką tai reiškia, gerai.“ Tačiau jie negali konkrečiai atsakyti: „Taip kažkas kažkodėl darė.“ Manau, kad viskas, kas yra atliekama, turi turėti prasmę, neverta daryti to, ko nesupranti, vien todėl, kad kiti taip darė.

Kokių sužadėtinių daromų klaidų dažniausiai pastebi? Kaip jų išvengti?

Didžiausią paslaugą jaunieji sau padarytų, jeigu vestuvių planuotojos paslaugos būtų pirmasis jų pirkinys, t. y. nepradėtų nuo datos, vietos užsakymo. Pirmiausia su planuotoja reikėtų aptarti savo norus, ji sudėliotų, kaip viskas turėtų būti pagal jų viziją. Tik tada prasidėtų užsakymai ir kiti darbai. Kai kurie ateina jau pasirinkę vestuvių datą, tačiau ne visada lengva pagal griežtai parinktą datą viską suderinti (pavyzdžiui, fotografas ar norima vestuvių vieta tą dieną gali būti užimti). Tačiau jeigu ši data jauniesiems ką nors reiškia – viską deriname pagal ją. Juk viskam galima rasti alternatyvų.

Ar nebūna taip, kad viską nori reguliuoti jaunosios?

Taip dar nebuvo, nors anksčiau maniau, kad jaunosios, jeigu ir ieško planuotojų, viską nori spręsti pačios. Įdomu tai, kad pirmaisiais trim atvejais į mane kreipėsi ne nuotakos, o vyrai ir toliau viską derinau su jais. Tačiau, žinoma, viską žinodavo ir jaunosios.

Ar nėra sunku vestuvių detales derinti su vyrais?

Sunkumų kyla, nes vyrai mąsto paprasčiau. Pavyzdžiui, ne visiems labai svarbu, ar puodeliai bus įprasti, ar popieriniai, ir pan.

Jeigu būtų kas nors ne taip, ar kaltas liktų vyras, ar planuotoja?

Jeigu kas nors vyktų ne pagal planą, aš prisiimčiau atsakomybę. Juk man mokama, kad suvaldyčiau daug informacijos ir atitinkamus vestuvių procesus. Šiuo atveju man labai praverčia administraciniame darbe įgyti įgūdžiai ir žinios.

Ar yra tekę iš jaunavedžių išgirsti priekaištų?

Didelių priekaištų tikrai nebuvo. Tačiau neslėpsiu – yra buvę sunkumų dėl paslaugų teikėjų neatsakingumo. Įsivaizduokite, lieka pusvalandis iki vestuvių, su jaunaisiais stovime prie bažnyčios, skambina smuikininkė, kuri turėtų groti, ir sako: „Mes neatvažiuosim, nes lyja lietus, mūsų instrumentai labai brangūs, bijome juos sugadinti.“ Ką daryti? „Viskas gerai, atvažiuokite, galėsite groti ne lauke, o bažnyčioje“, – bandau spręsti problemą. Iš jos kalbų supratau, kad jie jau turėjo kitokių planų. Negalėjau suvokti, kaip žmonės gali taip neatsakingai pasielgti. Po nemalonaus pokalbio telefonu muzikantai vis dėlto atvažiavo, atliko savo darbą, bet tai buvo pirmos ir paskutinės vestuvės, kuriose aš su jais dirbau. Yra be galo sunku dirbti su žmonėmis, kurie nemėgsta savo darbo, kuriuos reikia versti vykdyti susitarimus.

Ar jauti baimę, nerimą dėl to, ar jauniesiems patiks Tavo darbas, ar viskas sklandžiai vyks?

Žinoma, jaučiu. Tačiau labiau nerimauju dėl kitų žmonių: ar niekas nepamirš vestuvių laiko, ar nesupainios vietos. Todėl visiems paskambinu likus kelioms dienoms iki vestuvių, pasiteirauju, ar jie tikrai dalyvaus, ar žino tikslų laiką ir vietą. Kadangi negaliu atsakyti už kitus žmones, kiekvieną kartą jaučiu įtampą. Ji nuslūgsta, kai jaunieji išeina iš bažnyčios ir apibarstome juos žiedlapiais.

Vestuvių planuotojų vis daugėja. Ar užtenka erdvės?

Manau, kad kiekvienai porai yra jų planuotoja. Visi jaunieji susitinka bent su 6–7 planuotojomis ir tada išsirenka. Jeigu jiems nepatinki, nesutampa jūsų energija, idėjos, tai jų vestuvių ir neorganizuosi.

Ką išskirtinio gali pasiūlyti klientams?

Kiekvienai šventei atiduodu labai daug širdies, idėjų, laiko. Kartu su pora renkame, deriname viską: nuo manikiūro, poros ir pulko įvaizdžio iki viešbučių, fotografo ir kt. Nebūna taip, kad užsakau pagrindinius dalykus, o visa kita palieku jiems. Esu linkusi visą reikiamą informaciją turėti ir valdyti pati, kad kaskart, kai reikės ką nors keisti, nereikėtų trukdyti jaunųjų.

Labai stengiuosi, kad viskas būtų elegantiška – nuo dekoracijų iki nuotakos išvaizdos. Noriu, kad viskas atrodytų idealiai, kiek įmanoma pagal turimą biudžetą.

Kokia maždaug yra minimali pinigų suma, už kurią galima suorganizuoti gražias vestuves?

Jeigu dalyvauja 17–20 svečių, norima jaukios vakarienės, dailių dekoracijų, galima surengti gražias vestuves ir turint 5000 eurų. Tačiau tiek neužteks, jeigu norima į šventę pakviesti 50 svečių ir švęsti geroje sodyboje ar viešbutyje su nakvyne.

Kuriai porai sunkiau ką nors pasiūlyti: tai, kuri gali skirti vestuvėms didelę pinigų sumą, ar tai, kuri nori iškelti vestuves kuo pigiau?

Manau, kad tai priklauso nuo žmogaus charakterio. Nors kartais galima pastebėti, kad labiau pasiturinti pora geriau žino, ko nori, gali sau tai leisti, jai tereikia parodyti, iš kur ji gali pasiimti geriausia. Mažiau vestuvėms galintys skirti žmonės neretai nežino, ko nori, arba nori visko pigiai. Tačiau minimaliomis išlaidomis retai kada galima pasiūlyti gerą daiktą. Jeigu yra nedidelis biudžetas, galima turėti vieną–du prioritetus, kuriems bus skirta daugiausia pinigų, o visa kita bus tik priedai.

Organizuoti šventę turint didelį biudžetą yra labai malonu. Tai leidžia realizuoti daugiau sumanymų.

Kokia Tau gražiausia Lietuvos vieta (jeigu reikėtų pasiūlyti vestuvių vietą)?

Man labai graži vieta yra Šešuolėlių dvaras. O kalbant apie Kauno apylinkes, mano širdis – Raudondvario dvare. Ten labai gražu, esama įvairių erdvių šventėms: nuo prabangių salių iki lauko ar net požemių salės. Tai dvi mano mėgstamiausios vietos.

Jeigu jaunieji sakytų, kad neturi jokios vizijos, tiesiog ieško ko nors įdomaus, modernaus ir išskirtinio, tikrai turėčiau jiems įdomių pasiūlymų.

Vasario 10 d. Raudondvario dvare vyks Tavo organizuojamas vestuvinių suknelių pristatymas. Kam renginys skirtas ir kokia jo tema?

Pramogų, verslo, politikos, sporto atstovams pristatysime naujas vestuvinių suknelių kolekcijas. Renginio tema – „Nuotaka kerėtoja“. Sukneles demonstruos trijų žymių krepšininkų mylimosios.

Kokios vestuvinės suknelės, jų akcentai dabar madingi?

Šiemet madingos pečius, nugarą apnuoginančios, pūstos (tik stilistiškai kiek pakeistos) suknelės. Trejus–ketverius metus merginos norėjo lengvų suknelių su daug tiulio. Bet, matyt, pamatė, kad nuotraukose visos atrodo beveik vienodai, ir ėmė ieškoti kitokių variantų. Madingos ilgos rankovytės, nėrinukai rankovių gale, tinklelis priekyje.

Ar vis dar populiarūs nuometai?

Nuometus prieš eidamos į bažnyčią segasi visos (bent jau kiek man teko matyti). Jeigu suknelė atviresnė, nuometas bent šiek tiek pridengia apnuogintas kūno vietas. Per fotosesiją nuotakos juos dažniausiai nusisega.

Kokie papuošalai derinami prie vestuvinių suknelių?

Dabar labai daug kas segasi plaukų papuošalus, ypač didelius. Anksčiau buvo populiarūs perliukai, dabar vyrauja masyvūs papuošalai. Jeigu suknelė kuklesnė, nuotaka veriasi didesnius auskarus. O apyrankės ir kaklo papuošalai nėra tokie populiarūs.

Pakalbėkime apie vestuvių tradicijas. Kokias lietuviškas tradicijas stengiesi išlaikyti organizuojamose vestuvėse?

Pirmiausia visoms poroms pabrėžiu, jog svarbu, kad vestuvės nevirstų paprastu gimtadieniu, kad būtų išlaikomi bent keli vestuvių papročiai. Dažniausiai neapsieinama be tėvų palaiminimo išlydint jaunuosius, be jaunavedžių sutikimo su duona, druska ir vandeniu, nes tai yra reikšminga tradicija ir kiekvienas naudojamas produktas turi tam tikrą simboliką. Ir, žinoma, laikomės šeimos židinio įteikimo jauniesiems tradicijos.

Pasidomiu įvairiais pagoniškais papročiais, tačiau kadangi į mane kreipiasi gana modernios poros, nemėginu joms siūlyti to, kas joms būtų svetima. Juk žmogus turi tikėti tuo, ką daro. Jeigu jis, tarkime, eis aplink stalą kelis kartus tik dėl to, kad aš pasakiau, jog tai kažką reiškia, nebus gerai. Jis tiesiog eis ir galvos: „Ką aš čia darau?“ O jeigu jaunieji patys puoselėja lietuviškas tradicijas ir man pasakytų, jog nori vestuvių pagal pagoniškus papročius, labai apsidžiaugčiau. Būtų labai įdomu, nes dabar yra netradiciška rengti tokias vestuves, kokios buvo senovėje.

Įsivyrauja iš užsienio atėjusi mada švęsti prie apvalių stalų. Kokius stalus patartum rinktis?

Apvalius. Kai kurie jaunieji vis dar nori, kad šventės dalyviai sėdėtų prie ilgo bendro stalo, nes galbūt mano, kad taip bus patogiau bendrauti. Tačiau iš tikrųjų kur kas patogiau bendrauti prie apvalaus stalo. O ir papuoštas jis atrodo kur kas geriau nei įprastinis. Su dekoratore stengiamės kiek įmanydamos, kad vestuvių stalas atrodytų elegantiškai, ir bandome sutarti su jaunaisiais, kad maistas būtų patiekiamas tam tikru metu, o ne iškart.

Ar tenka planuoti vestuves trumpam į Lietuvą grįžusiems emigrantams? Galbūt jie labiau nori išlaikyti vestuvių tradicijas negu gyvenantieji Lietuvoje?

Taip, yra tekę organizuoti vestuves ne vienai emigrantų porai. Dažnai būna, kad jaunoji – lietuvė, o jaunikis – užsienietis. Stengiamės į šventės ceremoniją ir puošybą įtraukti ką nors tradicinio lietuviško. Kartais lietuviai nori to ne dėl savęs, o dėl iš kitų šalių atvykusių antrųjų pusių, jų giminių, kuriems labai smalsu, kaipgi atrodo tos lietuviškų vestuvių tradicijos.

Taip prisidedi prie Lietuvos reprezentacijos.

Galima ir taip sakyti. Kad užsieniečiai, atvažiavę į Lietuvą, susipažintų su šalies kultūra, tradicijomis, ketiname pateikti jiems ir kuo daugiau įdomios rašytinės informacijos, ką reiškia vieni ar kiti vestuvių simboliai, veiksmai, taip pat papasakoti apie vestuvių vietą, pavyzdžiui, dvarą, jo istoriją. Man smagu, kai žmonės tuo domisi.

Kokia Tavo nuomonė apie emigraciją, mišrias šeimas?

Nuteka labai daug mūsų lietuvaičių. Vyrų galbūt mažiau, jie dažniau merginas parsiveža į Lietuvą. Viena vertus, yra liūdna, kad dažniausiai išvažiuoja išsilavinusios merginos, kita vertus, džiugu, kad išvykę žmonės praplečia pasaulėžiūrą. Mano porų, kurios gyvena Škotijoje, Belgijoje, Airijoje, Norvegijoje, Anglijoje, bendravimas nuo čia gyvenančių lietuvių bendravimo, sakyčiau, skiriasi 50 procentų. Gyvenantieji užsienyje yra atviresni, šiltesni, labiau atsipalaidavę, daugiau šypsosi. Lietuvos gyventojai atrodo labiau užsisklendę. Žinoma, to tikrai negalima pasakyti apie visus.

Ar pati niekada nesvarstei emigruoti?

Baigus bakalauro studijas, teko keletą mėnesių padirbėti Škotijoje. Tai buvo labai sunkus fizinis darbas, greitai supratau, kad viso to nenoriu, kad mano darbo įrankis – protas, liežuvis, o ne fizinė jėga. Jeigu ir nuspręsčiau emigruoti, tai tik matydama kokių nors verslo perspektyvų.

Minėjai, kad Tavo tėtis jau 10 metų gyvena Anglijoje. Ar jis nesiūlė pasilikti pas jį?

Ne, niekada. Matyt, todėl, kad pats nenori pasilikti Anglijoje, iki šiol jaučiasi ten svetimas. Nors turi neblogą darbą, tačiau greitai ketina grįžti į Lietuvą.

Be to, mano gyvenime nebuvo etapo, kad neturėčiau ką veikti, kad neužsidirbčiau pinigų. Visada stengiuosi eiti į priekį, susirasti papildomo uždarbio. Manau, kad, turint galvą, daug dirbant ir stengiantis, galima puikiai gyventi ir Lietuvoje. Bet jeigu nenorėsi, nesistengsi, nebus gerai nei Lietuvoje, nei užsienyje.

Kokia Tavo svajonė?

Viena iš svajonių yra susijusi su darbo sritimi. Norėčiau per trejų–penkerių metų laikotarpį vestuvių planavimą paversti savo pagrindine veikla ir Vilniuje kartu su kolege Daiva Šimkevičiene atidaryti vestuvinių suknelių saloną.

Dėkoju už pokalbį.

Inesa Uktverienė
Nuotraukos iš asmeninio Agnės Martinkėnės albumo

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top