Pradinis / Lietuviai svetur / Vieną ryškiausių jaunųjų Europos verslininkių įkvėpė gamtos tausojimo idėja

Vieną ryškiausių jaunųjų Europos verslininkių įkvėpė gamtos tausojimo idėja

Kiekvienas svajoja daryti tai, kas prie širdies, ir sulaukti pripažinimo. Ši Karinos Sudenytės svajonė išsipildė itin anksti: būdama dar studentė ji su vyru ėmėsi socialinio verslo ir vos po 5 metų jos pavardė atsidūrė „Forbes“ sudarytame ryškiausių Europos verslininkių iki 30-ies metų trisdešimtuke. Poros idėja gaminti šaltai spaustas sultis iš prekybos centrų estetinių standartų neatitinkančių vaisių ir daržovių sulaukė daug Europos žiniasklaidos dėmesio. Jų įkurto prekių ženklo „Flawsome!“ tikslas – mažinti maisto švaistymą, padėti smulkiesiems Europos ūkininkams, prisidėti prie labdaros iniciatyvų ir pamažu keisti žmonių mąstymą.

Dorotos Rosińskos nuotrauka

Karina, kada supratote, kad norite tapti verslininke? Galbūt verslumo gyslelė reiškėsi dar mokykloje?

Būdama šešiolikos pradėjau dirbti. Jau tada žinojau, kad nenoriu nuo kažko priklausyti. Tapusi studente, dar nesijaučiau pasirengusi nuosavam verslui, tačiau draugas (dabar mano vyras), kuris yra vyresnis ir visada mane įkvepia, paskatino tam ryžtis. Viskas mūsų gyvenime vyksta spontaniškai, sakyčiau, taip pat pradėjome ir verslą.

Kaip gyvenimas klostėsi išvykus į Jungtinę Karalystę?

Su mama į Londoną išvykau būdama keturiolikos. Iš pradžių ketinome tik aplankyti artimuosius, bet užsibuvome, apsipratome. Kai žmonės atvažiuoja į Angliją jau baigę universitetus, neretai būna sunku: juk jie jau buvo susikūrę gyvenimą Lietuvoje, tėvynėje liko visi draugai… O aš buvau dar vaikas, pripratau lengvai. Londone baigiau mokyklą, koledže įgijau turizmo vadybininko specialybę. Vėliau persikėliau į Velsą ir baigiau verslo vadybos studijas Pietų Velso universitete. Čia sukūriau šeimą ir gimė mudviejų su vyru verslo idėja.

Kaip kilo mintis imtis tvaraus verslo ir gaminti sultis iš atliekamų vaisių bei daržovių?

2015 metais su dabartiniu vyru gyvenome Londone. Dažnai apsipirkinėdavome prekybos centruose, tokiuose kaip „Tesco“, „Sainsbury’s“, vietos turguose ir atkreipėme dėmesį, kaip gausiai naudojamas plastikas vaisiams ir daržovėms pakuoti. O tie vaisiai ir daržovės visada atrodydavo idealūs, vienodi. Vėliau sužinojome apie „Love Food and Hate Waste“ kampaniją. Jos reklamoje perskaitėme, kad visame pasaulyje išmetama iki 4 trilijonų obuolių. Supratome, kad dabar tinkamas laikas kurti socialinį verslą. Taigi nusprendėme atlikti maisto paslaugų sektoriaus tyrimus, nuvykome į vietinius ūkius pasikalbėti su augintojais.

Grynindami verslo idėją, iškėlėme tris aktualias problemas. Pirma – jau minėtoji maisto švaistymo problema. Trečdalis viso pasaulyje užauginto maisto tampa atliekomis – tai yra gėdingas žemės, vandens ir išteklių švaistymas. Vaisiai ir daržovės eikvojami labiau nei kitų rūšių maistas. Supratome, kad viena iš priežasčių – estetiniai standartai. Vaisiai, daržovės atmetami dėl išvaizdos, pavyzdžiui, netinkamos formos, spalvos arba dydžio.

Kita problema – tai cukraus kiekis. Kaip rodo tyrimai, 71 procentas vartotojų yra susirūpinę dėl cukraus kiekio gaiviuosiuose gėrimuose ir mano, kad maisto ir gėrimų pramonė turėtų stengtis jį sumažinti.

Trečia problema – plastiko ir pakuočių atliekos. Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje kasmet sunaudojama 5 milijonai tonų plastiko. 80 procentų vartotojų bando sumažinti perkamo plastiko kiekį. Jo perdirbimas yra geras sprendimas, tačiau manome, kad tai tik pusiaukelė tvarumo kelionėje.

2017 metais mudu su vyru Jungtinėje Karalystėje pradėjome gėrimų gamybos verslo projektą „Flawsome!“. Ėmėme gaminti šaltai spaustas sultis iš vaisių bei daržovių, kurių atlikdavo arba kurias dėl netobulos išvaizdos atmesdavo prekybos centrai. Dirbame vien su nepalankioje padėtyje esančiais smulkiaisiais Europos ūkininkais, kuriems sunku parduoti estetinių standartų neatitinkančią produkciją prekybos centrams.

Mūsų tikslas panaudoti maisto perteklių ir didinti visuomenės supratimą apie neigiamą maisto švaistymo poveikį aplinkai. Parodyti, kad įmanoma vykdyti tvarų verslą, gerbiant gamtinę aplinką ir jos išteklius.

Verslą įkūrėte būdama vos 20-ies ir štai po 5 metų Jūsų pavardė atsidūrė „Forbes“ sudarytame ryškiausių Europos verslininkių iki 30-ies metų trisdešimtuke. O šiemet buvote nominuota „Globalios Lietuvos“ apdovanojimams. Buvo netikėta?

Labai džiaugiuosi, kad šiemet buvau nominuota „Globalios Lietuvos“ apdovanojimui už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Nuostabu, kad pripažįstamos įmonės, teikiančios socialinę naudą ir kuriančios geresnę ateitį.

Įmonė „Forbes“, sudarydama minėtą reitingą, vykdo didžiulę atranką. Gaunama tūkstančiai paraiškų ir kiekvienoje kategorijoje atrenkama po 30 žmonių. Į reitingą patenka ryškiausi jaunieji verslininkai, lyderiai, žvaigždės. Būti tarp jų man atrodo beprotiškas pasiekimas. Niekada nebūtume patikėję, kad galime patekti į šį sąrašą tarp Gretos Thunberg ir kitų įkvepiančių žmonių.

Su kokio dydžio komanda startavote? Kas buvo sunkiausia?

Verslą 2017-aisiais pradėjome dviese su vyru, kišenėje teturėdami 800 svarų ir būdami studentai. Po metų sukūrėme šeimą, mums gimė dvynukės. Tada man tebuvo 22-eji. Vis dėlto nusprendėme nerti giliai į verslo vandenis. Tikrai nebuvo lengva, bet nesigailiu dėl nė vieno priimto sprendimo, nes visa tai atvedė ten, kur esame dabar.

Didžiausias iššūkis mums visada buvo finansavimo norimiems darbams atlikti trūkumas, bet, kita vertus, dėl to tapome labai išradingi. Versle pritaikėme skirtingus savo įgūdžius, savybes ir patirtį. Per savo verslo kelionę tiek daug sužinojome ir išmokome. Įveikėme daugybę iššūkių ir kliūčių, išmokome kovoti su emocijomis.

Tvirtai tikiu, kad verslo sėkmę lėmė mudviejų su vyru bendrystė. Kartu esame stipresni. Mus visada siejo ta pati aistra, supratome vienas kito stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai tarsi gyvenimo nuotykis su geriausiu draugu. Pasitikėjimas, atvirumas, sąžiningumas ir atsidavimas – mūsų santykių pagrindas, labai svarbus ne tik kuriant šeiminę laimę, bet ir siekiant bendro verslo tikslų.

Šiandien turime ambicingą daugiau nei 12 žmonių komandą. Mus visus vienija noras atkreipti žmonių dėmesį į maisto švaistymo problemą ir paskatinti prisidėti prie jos sprendimo renkantis tvarius produktus.

Kokiose dar rinkose, be Jungtinės Karalystės, galima rasti Jūsų gaminių? Kas ateities vizijoje?

Visai neseniai savo produkciją pradėjome eksportuoti į kitas šalis: Vokietiją, Kroatiją, Lenkiją, Vidurinius Rytus, ir planuojame plėstis į daugiau šalių. Žinoma, tikiuosi, kad vieną dieną šių gaminių bus galima įsigyti ir mano gimtojoje Lietuvoje.

Kokia ta jauno verslininko kasdienybė? Ar įmanoma „neperdegant“ suderinti mamos ir verslininkės vaidmenis?

Visada sakau, kad nėra nieko neįmanomo. Tačiau pripažįstu, kad nelengva valdyti verslą būnant mama. Sunku pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, derinti skirtingas pareigas. Šeima tikisi, kad būsi mama ir žmona, o verslas reikalauja būti lydere ir rodyti atsidavimą. Vienos moterys gali suderinti šias dvi gyvenimo sritis, kitos – ne. Manau, priklauso nuo asmenybės. Žinau nemažai moterų, kurios vienu metu sėkmingai siekia daug dalykų: fizinės ir emocinės gerovės, santykių darnos, karjeros. Manau, kad motinystė nesumažino mano galimybių siekti verslo sėkmės.

Kaip manote, kokios savybės Jums labiausiai padeda versle?

Tikėjimas savimi yra bene svarbiausias bruožas, kurį turi bet kuris sėkmės lydimas verslininkas. Jei netiki, kad tau gali pasisekti, labai toli nenueisi. Tikėjimo savimi esmė yra suvokimas, kad tu – ir tik tu – esi savo sėkmės variklis. Man labai patinka posakis, kurį galima pritaikyti visur: „Find people who will elevate you, not bring you down.“

Ką patartumėte žmonėms, svarstantiems, ar verta imtis verslo, turintiems gerų idėjų, tačiau stokojantiems lėšų verslo pradžiai?

Pradėdami verslą žmonės dažnai tikisi geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, mano, kad tada bus sveikesni ir patirs mažiau streso. Tikisi uždirbti daugiau, būti užtikrintesni dėl karjeros. Deja, ne visada taip nutinka. Jei planuojate pradėti verslą, nusiteikite realybei: jums gali tekti dirbti daugiau ir gauti mažiau, nei tikitės. Verslo kūrimas iš pagrindų reikalauja daug darbo ir laiko. Dauguma mano sutiktų verslininkų sakė, kad beveik visada dirba. Mudviem su vyru šiek tiek palengvėjo, kai pasisamdėme darbuotojus, tačiau kaip įmonės steigėjai ir komandos lyderiai vis tiek turime būti aktyvūs net ir savaitgaliais.

Daugelis svajoja dirbti sau norėdami pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, susikurti norimas sąlygas, daryti tai, kas patinka. Tačiau iš tiesų darbas sau nėra auksinis bilietas į laisvę, pinigus ar pasitenkinimą.

Jeigu žmonės įvertintų tai prieš pradėdami verslą, galbūt būtų mažiau verslininkų, nusivylusių dėl lūkesčių ir realybės neatitikimo. Imkitės verslo, kai esate veržlūs, nusiteikę dirbti su aistra ir pasirengę visoms galimybėms. Galite pradėti nuo mažų žingsnelių ir pamažu įgyvendinti ilgalaikį tikslą.

Viena didžiausių apie verslą svarstančių žmonių baimių yra finansinė rizika. Prieš pradedant verslą reikia gerai įvertinti savo finansinę padėtį. Padėti gali biudžeto sudarymas ir taupymas, tačiau gali tekti pasinaudoti ir išorinėmis paramos sistemomis arba alternatyviais pajamų šaltiniais.

„Matine Studio“ nuotrauka

Ar, Jūsų manymu, Lietuvoje netrūksta jaunimo verslumą skatinančių iniciatyvų? Galbūt turite idėjų, Anglijoje matote gerųjų pavyzdžių?

Lietuva – išsivysčiusi, progresyvi, stabilios ekonomikos šalis, turinti aukšto lygio švietimo sistemą ir daug kitų privalumų. Lietuviai vienbalsiai apibūdinami kaip darbštūs, greitai ir kokybiškai dirbantys, kūrybingi. Turbūt mano pačios klausimas būtų: kokios Lietuvoje yra sąlygos užsieniečiams, išeivijai kurti smulkųjį ar vidutinį verslą? Arba kaip išlaikyti čia universitetus baigusius žmones, į kuriuos valstybė investavo nemažai išteklių? Nors teko girdėti, kad Lietuvoje yra palengvintos sąlygos kurti verslą dėl mokestinių lengvatų, tačiau apie tai nėra plačiai žinoma.

Lietuva turi tapti šalimi, palaikančia startuolius ir inovacijas. Žinau, kad jau yra tokių iniciatyvų kaip „Vilnius tech map“. Bet ir vėl grįžtu prie klausimo: kaip galėtume motyvuoti šiuos žmones likti savoje šalyje?

Manau, Lietuvos turtas yra smulkieji arba vidutiniai verslai. Jei startuoliai galėtų lengviau gauti finansavimą, padidėtų užimtumas ir atsirastų didesnė specialistų paklausa. Tuomet jaunuoliai, baigę mokslus ar jau turintys tam tikros patirties, neiškeliautų iš Lietuvos. Tad didžiausias iššūkis – kaip padėti startuoliams lengviau pritraukti finansavimą. Žinoma, vyriausybė galėtų skirti dotacijų ir pan. Bet toje srityje, kur aš dirbu, tai gana komplikuotas reikalas. Būtų daug lengviau, jei paskatintume įsitvirtinusius Lietuvos žmones investuoti į tuos startuolius. Kiek žinau, Lietuvoje nėra mokesčių lengvatos tiems, kurie investuoja į mažesnius verslus.

Jungtinėje Karalystėje labai išplėtota akcijų pasirinkimo sistema „Enterprise Management Incentive“ (EMI). Mažesnėms įmonėms sukurta mokesčių atžvilgiu palanki akcijų pasirinkimo sandorių schema. EMI yra labai naudinga iniciatyva, leidžianti įmonėms pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, sudarant galimybę jiems įsigyti įmonės akcijų ir taip dalyvauti įmonės valdymo procese.

Pastaruoju metu verslai raginami saugoti gamtą, intensyviau mažinti anglies dioksido emisijas ir nustoti teršti vandenynus plastiku. Tai turėtų būti aktualu visiems pramonės verslams. Pastebiu, jog Lietuvoje tvaraus vartojimo skatinimo iniciatyvų daugėja, tačiau labai svarbu aktyviai apie tai komunikuoti, kad vartotojai galėtų rinktis tvaresnį maistą. Mat, kiek žinau, pagal JTO Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą Lietuva yra 36-oje vietoje ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija 10-oje vietoje, o Latvija – 24-oje). Tikiu, kad greitai galėsiu pristatyti savo produkciją Lietuvoje ir didinti visuomenės supratimą apie neigiamą maisto švaistymo poveikį aplinkai, savo veikla parodyti, kad įmanoma vykdyti tvarų verslą, gerbiant gamtinę aplinką bei jos išteklius ir remiant labdaros organizacijas.

Inga Nanartonytė

Tarptautiniai apdovanojimai ir įvertinimai

2017 m. pradėtas verslas Karinai jau atnešė ne vieną apdovanojimą:

  • 2017 m. – apdovanojimas „Young Great British Entrepreneur Award 2017“.
  • 2017 m. – apdovanojimas „Shell LiveWire Smarter Future Programme 2017“.
  • 2018 m. pateko tarp dešimt geriausių „Shell LiveWIRE“ novatorių.
  • 2018 m. – apdovanojimas „P.E.A. Awards 2018“.
  • 2018 m. – apdovanojimas „Business Growth Awards South Wales 2018“.
  • 2018 m. – apdovanojimas „Business Wales Awards 2018“.
  • 2020 m. Karina JAV bendrovės „Forbes“ buvo įtraukta į 30-ies ryškiausių Europos socialinio verslo lyderių iki 30-ies metų sąrašą.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top