Šeima Lietuvoje dažnai tapatinama su sutuoktiniais ir jų vaikais. Artėjant rinkimams apie jas kalbama vis garsiau, tačiau nuošalėje paliekamos kitokios šeimos. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, dažniausiai motina, tačiau apie jas gana mažai žinoma. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė atliko tyrimą, kurio tikslas – pažvelgti į Lietuvos vienišų motinų padėtį, įvertinti gyvenimo kokybę. Pasak mokslininkės, vienišų motinų padėtis Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra sudėtinga ir pirmiausia tai pasakytina apie ekonomines gyvenimo sąlygas. „Vienišos motinos su nepilnamečiais vaikais yra viena iš grupių, patiriančių didžiausią skurdo riziką, didelius vartojimo apribojimus, susijusius ne tik su būtiniausiomis prekėmis, būstu, bet ir su kultūriniu vartojimu, laisvalaikiu. Maždaug pusė jų negali su vaikais bent kartą per mėnesį nueiti į kiną, teatrą, koncertą, leisti sau kad ir labai trumpas atostogas Lietuvos pajūryje, neišgali bent kartą per mėnesį pietauti mieste“, – tyrimo rezultatus atskleidžia A. Maslauskaitė.
Gyvenimas prastas, bet nevienodai
Sociologė teigia, kad diskutuodami apie vienišų motinų šeimas kartu kalbame ir apie ateitį, vaikų iš šių šeimų gyvenimo galimybes. Dar daugiau – ir apie visuomenei būdingą „pralaidumą“ vaikams iš skurdesnių šeimų kilti aukštyn arba, priešingai, visuomenę, kurioje iš kartos į kartą kapanojamasi skurde. Materialinis vienišų motinų šeimų vargas turi įtakos ir vaikų gyvenimo galimybėms. „Stingant lėšų pragyvenimui vaikai, gyvenantys tik su motina, yra priversti mažiau laiko praleisti išsilavinimo sistemoje, greičiau įgyti profesiją, pradėti dirbti, kitaip tariant, jie greičiau išstumiami į „suaugusiųjų pasaulį“, o tai savo ruožtu lemia, kad jie turi mažai galimybių kilti socialinio mobilumo laiptais“, – akcentuoja A. Maslauskaitė ir priduria, kad sudėtingos vienišų motinų gyvenimo sąlygos, atsakomybė už vaikus, kurios nėra su kuo pasidalyti, turi įtakos ir jų savijautai, psichologinei gerovei.
Atliktas tyrimas rodo, jog maždaug pusė vienišų motinų savaitę iki tyrimo patyrė prislėgtumo jausmą, liūdesį, vienatvę, mintis, kad gyvenimas nenusisekė. Daugelio jų gyvenimo palydovas yra nerimas dėl vaikų ateities, galimybių jiems įgyti išsilavinimą, dažna mama bijo susirgti, nes nežino, kas pasirūpins vaikais. „Žinoma, vienišos mamos nėra vienalytė grupė. Jų ir vaikų gyvenimas bei ateitis labai reikšmingai modeliuoti motinų socialinės klasės. Priklausomai nuo jų pačių išsilavinimo, tėvo dalyvavimo išlaikant vaikus, vienišos motinos tėvų socialinės klasės, šeimos paramos, jų padėtis įgyja labai reikšmingų variacijų“, – nurodo tyrimo autorė A. Maslauskaitė.
Ne visos vienišos motinos vertinamos vienodai
VDU mokslininkė atskleidžia, kad Lietuva kartu su Estija, Latvija, Skandinavijos šalimis ir Jungtine Karalyste išsiskiria aukščiausiais vienišų tėvų, auginančių nepilnamečius vaikus, rodikliais ES. Taip pat tuo, jog su vaikais vienos dažniausiai gyvena būtent motinos. „Lietuvoje, pavyzdžiui, vienišų tėvų yra tik 3 proc., o Švedijoje – 30 proc., Danijoje – 23 proc. Mūsų visuomenėje labai didelė dalis vienišų motinų yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, taip pat bene aukščiausi jų užimtumo rodikliai. Tačiau, nepaisant aukšto išsilavinimo ir užimtumo, šios grupės skurdo rizikos lygis yra irgi labai aukštas (net ir įvertinus gaunamas išmokas). Tiesa, Lietuvoje gaunamos išmokos amortizuoja didesnę dalį skurdo rizikos nei kitose Baltijos šalyse“, – apibendrina A. Maslauskaitė.
Pasiteiravus, ar vienišos motinos Lietuvoje yra stigmatizuojamos, mokslininkė teigia, kad bendrai požiūris į vienišas motinas yra palankus. „Vertinant socialinę distanciją įvairioms grupėms, vienišos motinos kone rečiausiai susilaukia neigiamų vertinimų. Tik apie 5 proc. gyventojų nenorėtų gyventi su jomis kaimynystėje ar kartu dirbti, o, pavyzdžiui, su musulmonais – apie trečdalis, su buvusiais kaliniais – apie 60 proc.“, – statistiką pateikia A. Maslauskaitė.
Mokslininkė tokią situaciją sieja su bendrais šeimos pokyčiais, kurie normalizuoja įvairias šeimos formas: ištuokų augimas, prasidėjęs dar sovietiniais metais, pastaruosius du dešimtmečius sugyventinių porų plitimas keičia šeimos kasdienybę, be to, „prijaukina“ visuomenę ir prie vienišų motinų šeimų. Kita vertus, situacija nėra tokia paprasta ir neproblemiška. „Ne visos vienišos mamos vertinamos vienodai palankiai, tai priklauso ir nuo to, ar jos išsiskyrusios, ar niekada neturėjusios partnerio. Svarbi ir jų socialinė klasinė padėtis. Vargingai gyvenančios motinos socialinėje atskirtyje gali atsidurti ne dėl to, jog jos vienišos mamos, o dėl to, jog jos skurdžios“, – konstatuoja VDU sociologė.
Vyrai neretai „pamiršta“ tėvystę
A. Maslauskaitė teigia, kad vienišų motinų situacijos gerinimas yra daugelio šalių paramos šeimos politikos darbotvarkės dalis. Daugelyje šalių plėtojamos priemonės nukreiptos į materialinės padėties gerinimą, užimtumo didinimą, vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą. Suvokiama, kad investicijos į vienišų motinų šeimas nukreiptos į ateitį, nes atveria galimybes šių šeimų vaikams turėti geresnes startines pozicijas. Svarbus yra ir tėvo dalyvavimas išlaikant vaikus ir juos auginant, auklėjant. Taip ne tik prisidedama prie vaikų materialinės gerovės, bet ir išlaikomas tėvo ir vaiko ryšys, kuris yra svarbus vaiko raidai.
„Tėvystės santykiai turėtų tęstis net ir nutrūkus partnerystei, tai naudinga vaikui ir tėvui. Tačiau, kaip rodo mūsų atliktas vienų vaikus auginančių motinų tyrimas, tik apie 40 proc. tėvų visą laiką po partnerystės iširimo mokėjo vaiko išlaikymo pinigus, apie 50 proc. tėvų labai mažai arba ir visai neprisideda prie vaikų auklėjimo ir ugdymo. Žinoma, šiuos rezultatus reikia interpretuoti atsargiai, nes, kaip rodo kitų šalių tyrimai, motinos dažnai linkusios menkinti tėvų dalyvavimą, o tėvai, priešingai, šiek tiek gražinti. Tačiau net ir darant šią išlygą akivaizdu, kad dalis vaikų praranda tėvą iširus tėvų santuokai ar partnerystei“, – apgailestauja mokslininkė ir priduria, kad nors Lietuvoje egzistuoja valstybės instrumentai, padedantys vienišoms motinoms, kai tėvas nusišalina nuo prievolės išlaikyti vaikus, veikia Vaikų išlaikymo fondas, tačiau dalis motinų, kaip parodė tyrimas, į jį nesikreipia.
Vienišos motinos ir socialinė atskirtis – neišardoma sąjunga?
A. Maslauskaitė pasakoja, kad vienišų motinų socialinė atskirtis Lietuvoje didžiąja dalimi nulemta ekonominių veiksnių, todėl labai svarbu, ant kurio socialinės klasinės hierarchijos laiptelio esama. Socialiniai, ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja motina iki partnerystės ir po jos iširimo, lemia ir tai, ar ji pateks į atskirties gniaužtus, ar ne. „Partnerystės iširimas vienoms moterims gali būti emancipacija, kitoms – patekimas į skurdo pasaulį su labai ribotomis galimybėmis iš jo pasitraukti“, – akcentuoja mokslininkė. Jos teigimu, nors iširus partnerystei daugelio moterų materialinė padėtis pablogėja, tačiau gyvenusios vargingai gali kristi dar žemiau. „Galima pasakyti ir dar niūriau: skurdžios moterys tampa vienišomis motinomis ir lieka skurdžios ar tampa dar skurdesnės. Partnerystės dažniau išyra būtent labiau ekonomiškai pažeidžiamose šeimose, tai nustatyta ir Lietuvoje. Taigi ekonominės sąlygos stumia į vienišos motinos statusą, o ten patekus jos nepasikeičia arba tik dar pablogėja“, – teigia sociologijos profesorė A. Maslauskaitė. Pasak jos, proskynų išsiveržti iš socialinės klasės apibrėžtų gyvenimo teritorijų, deja, šiuolaikinėje visuomenėje nėra tiek daug, nepaisant valstybės investicijų ir intervencijų bei idėjų ir vilčių kuriant gerovės visuomenę.
„Žinoma, situacija skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Prancūziją, Švediją, JAV ar tokias visuomenes kaip Lietuva. Vis dėlto bendrai žvelgdami į šiuolaikinių poindustrinių visuomenių raidą, nemažai tyrėjų pateikia optimizmo stokojančias išvadas bei prognozes, rodančias socialinės ekonominės nelygybės augimą, grįžimą prie klasiškai itin diferencijuotos visuomenės, o XX a. antrosios pusės ekonominę gerovę, nelygybės mažėjimą dabar jau interpretuoja kaip istorinių aplinkybių nulemtą kapitalizmo raidos trumpalaikę išimtį“, – nurodo mokslininkė.
„Šios bendros visuomenės raidos tendencijos, suprantama, turi neigiamos įtakos pažeidžiamiausių visuomenės grupių padėčiai, taip pat vienišoms motinoms, nes socialinė klasinė hierarchija sustruktūruoja jų gyvenimą nepriklausomai nuo jų vilčių ir ketinimų“, – apibendrina A. Maslauskaitė.
Straipsnio autorė – Rimgailė Dikšaitė