Alytaus Putinų gimnazijos II klasės mokinė Roberta Stepanovaitė televizijos viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dešimtokų finale užėmė antrąją vietą respublikoje. Pradėjusi ruoštis šiam projektui ji nesitikėjo, kad Lietuvoje savo amžiaus kategorijoje gali užimti tokią aukštą vietą. Finale sėkmė jai šypsojosi visą laiką, tačiau paskutiniame etape priešininkas buvo stipresnis, be to, turėjo įgūdžių, mat ne kartą jau dalyvavo šiame konkurse anksčiau. Tačiau Roberta dėl to nenusimena ir sako, kad įveikti praėjusių dvejų metų čempioną būtų buvę labai sunku, tačiau tai bus paskatinimas jai kitais metais dalyvauti šioje viktorinoje. Mergina pažadėjo, kad nenurims tol, kol įveiks visus savo priešininkus.
Palaikyti Robertos važiavo ne tik jos auklėtoja Danguolė Jaruševičienė ir klasės draugai, bet ir entuziastai iš gimnazijos. Kelias dienas iki konkurso darę plakatus, pasipuošę mokyklos atributika ir netgi pasiėmę gimnazijos vėliavą, jie garsiais plojimais ir šūksniais drąsino Robertą. Vienas aktyviausių Robertos rėmėjų ir patarėjų buvo ketvirtokas Saulius Tacionis, kuris pernai dalyvavo vienuoliktokų finale. Už Robertą sirgo ir visa gimnazija, kuri nekantriai laukė rezultatų, tikėjo ja. Dauguma viktorinos klausimų nebuvo labai sudėtingi, bet reikalavo susikaupimo, intensyvaus mąstymo.
Roberta, kaip sugalvojai dalyvauti „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ konkurse?
Nuo pat konkurso atsiradimo su didžiuliu susidomėjimu stebėjau jį per televiziją ir vis bandydavau įsivaizduoti save kaip dalyvę. Šiais metais pagaliau išdrįsau įgyvendinti vieną iš savo svajonių – išbandyti jėgas televizijos viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“.
Kas yra tavo žinių šaltinis, iš kur semiesi išminties?
Žinių semiuosi iš įvairių protmūšių, kuriuose dalyvauju su gimnazijos ar klasės komanda, taip pat atsakinėju į klausimus įvairiose internetinėse programėlėse. Kartais netgi pabandau spręsti dvyliktokų egzaminų užduotis ir galiu pasigirti, kad man visai neblogai sekasi.
Kokiomis mokslo, kultūros sritimis domiesi laisvalaikiu?
Domiuosi daugybe mokslo bei kultūros sričių, bet labiausiai – chemija bei muzika. Chemija susidomėjau praeitą vasarą, kai mokytoja Alvyra Geležauskienė pasiūlė dalyvauti jaunųjų chemikų stovykloje. Man labai patiko stovyklos veikla, ir nusprendžiau nuo mokslo metų pradžios lankyti jaunųjų chemikų mokyklą. Na o muzika mano gyvenime užima labai svarbią vietą. Prieš keletą metų baigiau Alytaus muzikos mokyklą. Dabar dainuoju gimnazijos ansamblyje, laisvalaikiu groju gitara, pianinu. Muzika man leidžia atsiskleisti, išsakyti savo jausmus.
Su kokia veikla ketini susieti savo ateitį?
Dar tiksliai nenusprendžiau, bet norėčiau būti farmacininke arba biochemike, tačiau nenoriu užmiršti ir vienos didžiausių aistrų – muzikos.
Kokie žmonės tau sudėtingomis situacijomis visada padeda bei pataria?
Labiausiai už pagalbą noriu padėkoti savo tėvams – Marytei ir Aleksandrui Stepanovams. Taip pat dėkoju draugams: Sauliui Tacioniui, Redai Maksimavičiūtei, Aušrinei Kvederavičiūtei, Kotrynai Puzonaitei ir visiems kitiems, kurie mane palaikė ne tik „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ viktorinoje, bet ir kitomis situacijomis.
Reda Maksimavičiūtė
Nuotr. Danguolės Jaruševičienės
www.alytus.lt