Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė kartu su kolegomis iš Helsinkio, Sidnėjaus ir McMasterio universitetų perrašė raupų viruso istoriją – jų atradimas Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios kriptose, iš kurių buvo iškelta dalis mumifikuotų palaikų, jau sulaukė JAV mokslininkų ir žiniasklaidos dėmesio.
Mokslininkų straipsnis, publikuotas žurnale „Current Biology“, kelia naujų klausimų apie raupų vaidmenį žmonijos istorijoje ir prisideda prie atsakymo į kone amžinąjį klausimą – kada variola virusas, sukeliantis raupus, atsirado ir kada evoliucionavo reaguodamas į vakcinavimą bei skiepus.
Siekdami geriau suvokti ligos evoliucijos istoriją ir gavę Pasaulinės sveikatos organizacijos Ženevoje pritarimą, mokslininkai pradėjo darbus. Iš mumifikuotų vaiko, mirusio Lietuvoje apie 1643–1665 m., palaikų liekanų buvo išskirta sunkiai fragmentuota DNR. Šis periodas pasirinktas dėl net keleto raupų protrūkių Europoje, smarkiai padidinusių mirtingumo lygį. Aptikta raupų DNR padėjo visiškai rekonstruoti vieną seniausių plačiai paplitusių ligos genomų. Mėginyje nebuvo aptikta gyvo viruso pėdsakų, tad tyrimams naudotos mumijos nebuvo pavojingos.
Gauti duomenys iš XVII a. palaikų buvo palyginti su virusų duomenų bazėse saugomais modernesnių laikų duomenimis iš 1940–1977 m., kai raupai buvo galutinai išnaikinti. Tyrimai atskleidė įdomų reiškinį – raupų virusas evoliucionavo daug vėliau, negu manyta. Ištirti mėginiai turi bendrus protėvius, kurie negalėjo atsirasti anksčiau nei 1580 m. Vadinasi, istorinių šaltinių aprašytos raupų epidemijos iki šios datos buvo sukeltos kitokios raupų atmainos nei ta, nuo kurios skiepijama. VU profesoriaus Rimanto Jankausko teigimu, naujieji tyrimai rodo, kaip greitai šis virusas gali vystytis į kitas formas.
„Nors vakcina nuo raupų buvo išrasta dar 1796 m., o vakcinacijos institutas Vilniuje įsteigtas 1808 m., laikoma, kad nuo šios ligos vien XX a. mirė 300–500 mln. žmonių. Dėl vakcinacijos raupai laikomi pirmąja visiškai išnaikinta pasaulyje infekcija, o šis atradimas keičia mūsų suvokimą apie viruso evoliucijos greitį. Kitaip tariant, esame nuolatinėse lenktynėse su infekcinių ligų sukėlėjais, kurie sugeba evoliucionuoti greičiau, nei manėme, tad privalome neprarasti budrumo“, – sakė prof. R. Jankauskas.
Raupai – viena baisiausių ligų žmonijos istorijoje. Tai ūmi, itin užkrečiama, dažnai mirtimi pasibaigianti virusinė liga, pasižyminti aukšta temperatūra, skausmu, odoje pasireiškiančiomis kraujingomis pūslelėmis, kurioms sugijus lieka duobėti randai. Neretai, pažeidus akies rageną, gali išsivystyti aklumas. Ilgą laiką buvo manyta, kad raupai kamavo jau senąsias civilizacijas Egipte, Indijoje bei Kinijoje. Kai kurie istoriniai duomenys kelia hipotezę, jog Egipto faraonas Ramzis V, kuris mirė 1145 m. pr. Kr., taip pat kentėjo nuo raupų.
VU
V. Jadzgevičiaus nuotr.