Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto Ląstelių molekulinės biologijos skyriaus mokslininkams bendradarbiaujant su VU ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro darbuotojais vykdomas projektas „Hematologinės sistemos molekuliniai veiksniai ir jų vaidmuo žmogaus ląstelių senėjimo, diferenciacijos ir regeneracijos sankirtoje“.
Projekto tikslas – ištirti molekulinius veiksnius ir jų vaidmenį žmogaus hematopoetinės sistemos ir leukeminių ląstelių diferenciacijos, regeneracijos ir senėjimo procesuose. Senėjimas yra būdingas visiems biologiniams organizmams. Jis pasireiškia daugelio ląstelių ir organų funkcijų laipsniniu mažėjimu (degeneracija). Viso organizmo gyvenimo metu kamieninės ląstelės dėl savo unikalaus gebėjimo atsinaujinti ir tapti įvairiais audiniais panaikina žuvusių ar pažeidžiamų ląstelių trūkumą, palaikydamos normalų jų balansą.
Silpstant hematopoetinėms kamieninėms ląstelėms, palaikančioms kraujotakos ląstelių vystymąsi, kyla anemija, sumažėja organizmo imunitetas ir padažnėja piktybinės kraujo ligos. Šie reiškiniai dažniau pastebimi senyvo amžiaus žmonių grupėje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, rizika susirgti tiek mieloidine, tiek limfoidine leukemija didėja su amžiumi ir pasiekia piką apie 70–75 metus ir vėliau. Tai lemia hematopoetinės sistemos ląstelių senėjimas ir jų regeneracinio potencialo sumažėjimas.
Atsižvelgiant į leukemijos formą, taikomi skirtingi gydymo būdai. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į paciento amžių, specifinius citogenetinius ar kitus pakitimus, todėl leukemijų gydymas turi būti personalizuotas, įvertinus paciento amžių, vaistų toleravimą, ligos stadiją, citogenetinius bei epigenetinius pokyčius ir kt. Įvertinus požymių visumą, būtina parinkti gydymo strategiją, kuri būtų maksimaliai veiksminga ir minimaliai toksiška pacientui. Dėl pasireiškiančių pašalinių efektų gydant leukemijas ieškoma naujų vaistų ir jų kombinacijų, kurie turėtų minimalų pašalinį efektą.
VU GMC mokslininkai drauge su VUL Santaros klinikų darbuotojais, naudodami ligonių kraujo ląsteles, modelines leukemijos ląstelių linijas ir kamienines ląsteles, atlieka molekulinius tyrimus, pritaikydami bioinformatikos metodus ir įrankius epigenetiniams pokyčiams nustatyti, palyginti ir sąsajoms su ląstelių būsena įvertinti. Mokslininkai tikisi, kad mieloidinės leukemijos molekulinių veiksnių, dalyvaujančių ląstelių senėjimo, diferenciacijos ir regeneracijos procesuose, išaiškinimas prisidės prie efektyvaus leukemijos gydymo.
VU