Lietuvos dailės muziejus rugsėjo 4 d. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidarė parodą „Maištas buduare. XX a. aštuntojo dešimtmečio mada“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Ją bus galima pamatyti iki 2015 m. gegužės 10 d.
Parodą atidarė kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Nauja mados istoriko Aleksandro Vasiljevo paroda „Maištas buduare“ skirta XX a. aštuntojo dešimtmečio madai. Tas neilgas laiko tarpsnis stiliaus požiūriu buvo margas, eklektiškas, prieštaringas. Žinovai jį lygino su kunkuliuojančiu kūrybinės minties katilu, savotišku ateities mados išbandymo poligonu. Aštuntajame dešimtmetyje buvo kovojama už saviraiškos teises, bet pasigendama vienos mados koncepcijos. Tai revoliucinis stilistinių meno ir mados pokyčių metas: hipių epochą keitė liaudiškas stilius, vėliau plito retro ir kariškas stiliai, greta radosi disko ir žėrinčiojo roko, pankų stiliai.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje hipių estetika keitė daugelio gyvenimo reiškinių formavimosi kryptį. Mados kūrėjams hipiai paliko pilną skrynią idėjų (jomis naudojasi naujos dizainerių kartos): nutrintus džinsus, odines liemenes, kariškas milines ir batika dekoruotus marškinius. Susidomėjimas etniniais apdarais – taip pat hipių nuopelnas. Išradingomis etninių stilių interpretacijomis garsėjo Yves Saint Laurentas (1936–2008). Jo „rusišką kolekciją“ keitė Kinijos šilkinės gėlėtų raštų suknios, švarkai stačiomis apykaklėmis (vad. mandarinais), papildė Indijos, Meksikos ir Maroko sidabras, skimbčiojantys čigoniški žiedo formos auskarai, hipių iš indėnų nusižiūrėti palankumo ar draugystės ženklai, suvyti iš siūlų, plonų odos juostelių su karoliukais.
Madingam uniseksui atstovavo kariškas ir safario stiliai. Karišką ir safario madą tas pats Y. Saint Laurentas pavertė klasika. Patogią ir funkcionalią jo kolekciją pirmiausia pripažino keliautojai ir medžiotojai. Greitai ja susidomėjo ir konservatyviau nusiteikę miestiečiai. Prie jos prisidėjo ir pankai, pabrėžtinai aktyviai mūvėdami kamufliažines kelnes su daugybe kišenių ir avėdami sunkius kareiviškus batus.
Paroda „Maištas buduare“ – tai spalvų, formų ir idėjų kaleidoskopas. Ekspozicijoje pristatomos aštuonios svarbiausios stilistinės mados kryptys, atspindinčios maištingo, ryškaus ir margaspalvio dešimtmečio madą, kai jaunimo muzika ir šokiai visame pasaulyje nugalėjo manieringą, perdėtai mandagią buržua visuomenę. Pirmą kartą Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodoje lankytojų dėmesį patraukia ne tik moteriški, bet ir vyriški kostiumai, demonstruojami ant naujų manekenų su rankomis, galvomis, perukais ir batais.
Parodos kūrėjai tikisi, kad 100 naujų siluetų, kuriuos papildo per 400 aksesuarų, sukels teigiamų emocijų audrą ir mielų vyresnės kartos prisiminimų apie neeilinio dešimtmečio mados stilių įvairovę. Šių stilių jungimas ir sąmoningas painiojimas vidinės laisvės jausmą padovanojo ir modeliuotojams, ir vilkintiesiems jų sukurtus darbus.
Aleksandras Vasiljevas – mados istorikas, žinomas teatro dailininkas menotyrininkas, kolekcininkas, interjero dizaineris. Jis gimė 1958 m. Maskvoje, teatralų šeimoje. 1982 m. išvyko į Paryžių, dirbo įvairiuose teatruose. 25 šalyse Aleksandras Vasiljevas yra sukūręs dekoracijų daugiau kaip šimtui teatrų pastatymų, filmų. Su juo bendradarbiavo Londono nacionalinis, Flandrijos karališkasis, Glazgo, Osakos, Tokijo, Nevados, Santjago miestų teatrai ir baleto trupės. Aleksandras Vasiljevas neapsiriboja vien kūryba. Nuo 1994 m. Rusijoje ir užsienyje jis dėsto kolegijų ir universitetų studentams, keturiomis kalbomis skaito sceninio dizaino ir mados istorijos paskaitas. Daug metų dirbo specialiuoju korespondentu žurnalų „Vogue“ ir „Harper’s Bazzar“ rusiškų leidinių redakcijose, yra parašęs trisdešimt knygų, vadovauja madų festivaliui Samaroje „Aleksandro Vasiljevo Pavolgio sezonai“, nuo 2002 m. rengia madai skirtas televizijos laidas, yra jų autorius ir vedėjas. 2003 m. Maskvoje atidarė interjero dizaino studiją.
Lietuvos dailės muziejaus informacija
T. Kapočiaus nuotraukos