Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) interneto svetainėje jau galite susipažinti su virtualia paroda, skirta Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) 70-mečiui. Šią parodą paruošė LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius kartu su Lituanistikos tyrimo ir studijų centru, esančiu Čikagoje.
Parodoje pateikiami Lituanistikos tyrimo ir studijų centre saugomo gausaus LRD archyvo dokumentai: laiškai, pranešimai, posėdžių protokolai bei kiti su draugijos veikla susiję dokumentai, taip pat nuotraukos ir garso įrašai. Juos papildo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos archyve esanti medžiaga.
Lietuvių rašytojų draugija (LRD), įsteigta 1932 m. vasario 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų veikusi Lietuvoje, organizacija 1946 metais pavadinimu Lietuvių rašytojų tremtinių draugija buvo atkurta Vokietijoje nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukusių pabėgėlių. Nuo 1950 metų iki dabar draugija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose.
LTSC archyve saugomas Lietuvių rašytojų tremtinių (vėliau – Lietuvių rašytojų draugijos) archyvas iš tiesų yra svarbus dokumentinis šaltinis tyrinėjant išeivijos kultūrinę veiklą. Tik susikūrus draugijai, visi dokumentai buvo laikomi pas draugijos pirmininką Stasį Santvarą, kuris kartu su kitais Vokietijos DP stovyklų dokumentais juos atgabeno į JAV. Vėliau kurį laiką juos dar saugojo (pirmininkaujant Jonui Aisčiui), vėliau perdavė Čikagoje draugijai pirmininkavusiam Beniui Babrauskui. Vadovaujant Bernardui Brazdžioniui (per pirmąją kadenciją) ypatingas dėmesys buvo skirtas rašytojų veiklai įamžinti. Buvo nutarta padaryti keletą dalykų. Pirma, įrašyti kiek galima daugiau lietuvių rašytojų išeivijoje garso įrašų – LRD aplinkraštyje šis tikslas buvo įrašytas kaip vienas reikšmingiausių sąjungos darbų. Iš tiesų LTSC archyve šiuo metu yra nemažai įrašų iš poezijos renginių ar pokalbių su rašytojais. Antrasis reikšmingas nutarimas buvo perduoti rašytojų draugijos dokumentus Pasaulio lietuvių archyvui, kuriam tuo metu vadovavo draugijos narys Česlovas Grincevičius, ten sudarytas atskiras LRD fondas. Reikia pasakyti, kad LRD valdybos nuosekliai laikėsi šio nutarimo. Ypač tvarkingai ir išsamiai dokumentus perdavė Alė Rūta (sekretoriavo pirmininkaujant B. Brazdžioniui). Šiuo metu jame saugomi draugijos dokumentai iki Pauliaus Jurkaus kadencijos. P. Jurkaus archyvas, deja, PLA nepasiekė, turime tik nedidelę dalį šio laikotarpio dokumentų. Parodoje esantys dokumentai iš pastarųjų metų veiklos yra paskolinti dabartinės draugijos pirmininkės Stasės Petersonienės.
Šiuo metu LRD fondą (5 archyvinės dėžės – apie 1100 puslapių) sudaro 1946–1990 metų veiklos medžiaga, apimanti valdybos susirašinėjimą, narių anketas, posėdžių ir LRD premijų protokolus, finansinius dokumentus ir pan. Atskirai yra surinktos rašytojų nuotraukos bei rašytojų renginių garso įrašai, kuriuose įamžinti Bernardo Brazdžionio, Aloyzo Barono, Leonardo Andriekaus, Česlovo Grincevičiaus bei kitų rašytojų balsai.
Parodos autorės – dr. Dalia Cidzikaitė ir Kristina Lapienytė-Bareikienė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė, tekstus vertė Danutė Janutienė.
LTSC ir LNB informacija