Dažnas lietuvis yra girdėjęs Vasario 16-osios gimnazijos vardą. Anksčiau tai buvo laisvės simbolis, laisvės vieta, neoficiali Lietuvos ambasada, prieglobstis, tarpinė stotelė plačiojo pasaulio link, rakštis KGB, politinių, diplomatinių, ekonominių susitikimų vieta… Dabar – vienintelė lietuviška gimnazija, kurios buvimą savo žemėje nuolat pabrėžia ir primena Vokietijos aukščiausiųjų institucijų vadovai. 2015 m. birželio 9 d. Vysbadene (Wiesbaden) surengtame Lietuvos ir Vokietijos politikų, ekonomistų bei mokslininkų susitikime Vokietijos Heseno (Hessen) žemės Landtago prezidentas Norbertas Kartmanas (Norbert Kartmann), rodydamas ypatingą prielankumą mokyklai, pasakė: „Tai mūsų gimnazija.“
Šiandien Vasario 16-osios gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokalinis ir instrumentinis ansambliai, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį; mokosi 201 mokinys, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų; Janina Vaitkienė – keturiolikta mokyklos vadovė; gimnazijos bendruomenės sielovada rūpinasi kapelionas dr. Virginijus Grigutis; mokyklą 2014–2015 m. m. baigė 63-ioji abiturientų laida (22 abiturientai); mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų; veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai; mokiniai yra lietuvių k. ir literatūros olimpiadų bei kitų konkursų nugalėtojai ir dalyviai.
Iš laiko perspektyvos
Kai prasidėjo XX a. kataklizmai, Vokietijoje (dėl emigracijos) buvo įkurtos 158 įvairios lietuviškos mokyklos, iš jų – 26 gimnazijos. Dėl natūralių priežasčių (tolesnės lietuvių emigracijos į JAV, Australiją, Kanadą, Angliją, Naująją Zelandiją ir kt.) jų skaičius pradėjo mažėti. Liko viena. Reikia paminėti ir tai, kad savo mokyklas turėjo ir kitų kraštų pabėgėliai, jos buvo uždaromos dėl tų pačių priežasčių. Tačiau iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklų. Išliko lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. Jei bandytume teigti, jog per visą šios mokyklos veiklos istoriją nebuvo iškilusi vienokia ar kitokia rimta ar labai rimta grėsmė šios įstaigos egzistencijai – bandytume suklastoti istoriją. Nepaisant įvairių peripetijų, šiandieną viso pasaulio lietuviai turi bendrą kūdikį, gimusį 1950 m. liepą Dypholco (Diepholz) kareivinėse, 1954 m. perkeltą į Hiutenfelde (Hüttenfeld) nupirktą Renhofo (Rennhof) pilį.
Jau nuo gimnazijos steigimo pradžios joje užkoduojamas visuomeniškai nusiteikusių lietuvių ugdymas. 1954–1955 m. gimnazijos metraštyje teigiama, jog šioje mokykloje ugdomos inteligentinės pajėgos ne tik lietuviškai kultūrai bei lietuvybei stiprinti laisvajame pasaulyje, bet ir papildyti praretintoms būsimos nepriklausomos Lietuvos elito gretoms: „Šalia bendrų kultūringumo, išmokslinimo bei tvirtos krikščioniškos dorovės ugdymo reikalavimų, mūsų gimnazija turi dar ypatingai svarbią specifinę paskirtį: ne tik pašalinti iš visų pusių gresiantį mūsų jaunimo nutautimo pavojų, bet ir drauge išugdyti būsimąjį mūsų tautos elitą, pasiryžusį dėti visas savo jėgas mūsų tautos ir tėvynės labui“ (Vasario 16-osios gimnazijos metraštis, 1954–1955, 9 p.).
Per daug metų fundamentalusis gimnazijos tikslas nepasikeitė – suteikti Vakarų Europoje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sąlygas išsaugoti lietuvišką tapatybę, auklėti juos krikščioniška ir europietiška dvasia, puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas bei neblėstančio mokinių ir mokytojų entuziazmo dėka garsinti Lietuvos vardą ir populiarinti jos kultūrą Vokietijoje ir visoje Europoje.
Reikšmingi Vasario 16-osios gimnazijos istorijos įvykiai
• 1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) Valdyba Dypholco kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu.
• 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės minėjimo šventėje suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas.
• 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hiutenfeldą, kuriame VLB, padedama viso pasaulio lietuvių, nusipirko 5 ha sklypą su Renhofo pilimi.
• 1963–1965 m. pastatomas klasių ir administracijos pastatas. Statybas finansuoja Vokietijos Federacinė Respublika (VFR), Baden Viurtembergo (Baden-Württemberg) žemė, pasaulio lietuviai.
• 1972 m. ir 1987 m. atidaromi mergaičių ir berniukų bendrabučiai.
• 1984 m. pilyje kyla gaisras – sudega biblioteka, tuo metu pilyje įrengto berniukų bendrabučio baldai, stipriai nukenčia pastatas.
• 1989 m. pilis renovuojama VFR, Baden Viurtembergo ir Heseno žemių vyriausybių, katalikų bažnyčios bei viso pasaulio lietuvių Australijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt. dėka (remonto darbų sąmata apie 7 milijonus markių). Šiandien pilyje įkurta gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčia, VLB ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) būstinės, Lietuvių kultūros institutas (LKI) bei Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).
• 1999 m. gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas.
• 2010 m. gimnazijai suteikiamas Vokietijos Heseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas.
• 2012 m. už pilietinį ir tautinį mokinių ugdymą LR švietimo ir mokslo ministerija bei LR krašto apsaugos ministerija gimnazijai skiria Gedimino pilies bokšto vėliavą.
• 2012 m. baigtos modernaus gimnazijos priestato statybos. Paramą statyboms suteikė LR Vyriausybė, Mainco (Mainz) vyskupija, pasaulio lietuviai, gimnazijos bičiuliai vokiečiai, gautos ilgalaikės paskolos iš Bergštrasės (Bergschtrasse) apskrities, Lampertheimo (Lampertheim) miesto ir Heseno žemės (statybos darbų sąmata viršijo 1 milijoną eurų).
• 2015 m. užbaigta įrengti universali (krepšinio, futbolo, tinklinio ir rankinio) aikštelė.
Gimnazijos auklėtiniai
Nuo gimnazijos įkūrimo, t. y. 1950 m., iki 2015 m. joje mokėsi 2477 lietuvių kilmės mokiniai iš visų žemynų, iš 27 šalių: Anglijos, Argentinos, Australijos, Belgijos, Brazilijos, Danijos, Dominikos Respublikos, Italijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Malio Respublikos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos.
Gimnazija suteikė galimybių atsiskleisti ne vieno jauno žmogaus gabumams ir talentams, šie padėjo jiems tapti geriausiais savo srities profesionalais. Keletas jų: kunigas Hermanas Šulcas (misionierius salezietis), a. a. prof. dr. Gerhardas Bauras (sociologas), dr. Vilius Lėnertas (biochemikas), dr. Vincas Bartusevičius (sociologas), Lena Valaitis (dainininkė), dr. Stefanas Kairys (chemikas), a. a. Andrius Šmitas (beveik 30 metų vadovavęs Vasario 16-osios gimnazijai), Vingaudas Jonas Damijonaitis (teologas), a. a. Mantas Sutkus (JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų seržantas), Vincas Sruoginis (režisierius), Darius Sužiedėlis (JAV lietuvių diplomatas, aktorius), Viktoras Diavara (Diawara) ir Vilius Alesius (grupės „Skamp“ įkūrėjai ir atlikėjai), prof. Julija Šukys (rašytoja), Artūras Mykolaitis (dirba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, angl. OECD), Kazimieras Vasiliauskas (automobilių sporto lenktynininkas) ir daug daug kitų.
Visą savo gyvavimo laiką Vasario 16-osios gimnazijos bendruomenė dirbo, dirba ir dirbs Lietuvos labui. Vasario 16-osios gimnazija kaip institucija jau nuo pat įkūrimo peržengė mokyklos sampratos ribas ir tapo fenomenaliu reiškiniu. Dėkojame visiems, padėjusiems ir padedantiems išlaikyti MŪSŲ VISŲ vienybės ir laisvės simbolį.
Birutė Augustanavičiūtė
Nuotraukos Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės