Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro tyrėjai kartu su bendraautoriais iš Harvardo ir Toronto universitetų, Nacionalinio vėžio instituto ir įmonės „Light Conversion“ išplėtojo metodą, kuris ateityje pagerins vėžio ir kitų ligų diagnostiką. Novatoriškas tarpdisciplininis tyrimas, paskelbtas „Nature“ grupės žurnale „Scientific Reports“, gali padėti greičiau ir tiksliau analizuoti kolageno struktūrą audiniuose.
Kolagenas yra struktūrinis baltymas, atliekantis įvairias su ląstelių veikla susijusias funkcijas. Mokslininkai pasakoja, kad dvigubos Stokso poliarimetrijos metodo veikimas paremtas nevienodu kolageno atsaku į skirtingai poliarizuotą lazerio spinduliuotę.
„Atlikus poliarizacinius matavimus galima nustatyti kolageno ultrastruktūrinius parametrus, apibūdinančius jo molekulinę struktūrą. Tai leidžia įvertinti įvairių ligų metu atsirandančius kolageno struktūros pokyčius. Panašiais metodais yra tirti krūties, plaučių ir kitų vėžio tipų audiniai, atlikti tyrimai ir su kitomis ligomis, pavyzdžiui, keratokonusu. Nustatyti kolageno pokyčiai yra susiję su šių ligų progresavimu ir simptomais. Pagrindinis mūsų sukurto metodo privalumas – kelis šimtus kartų didesnis veikimo greitis, palyginti su kitais įprastai naudojamais metodais. Tai svarbu siekiant platesnio jo taikymo medicinos reikmėms“, – apie tyrimą pasakoja Gyvybės mokslų centro doktorantas, Fizikos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Viktoras Mažeika.
Fizikos fakulteto doktorantas Mykolas Mačiulis teigia, kad tai – ateities technologija. „Mūsų atliktas darbas yra labiau fundamentinis. Vykdome susijusius tyrimus ir toliau, taikysime metodą vėžinių ir kitokių bandinių analizei. Esame įsitikinę, kad mokslas turi atliepti visuomenės poreikius, o ligų diagnostika yra svarbi visai žmonijai“, – sako jis.
„Šis tyrimas gali reikšmingai prisidėti prie onkologinės ir histopatologinės diagnostikos tobulinimo. Tikimės, kad ateityje šis metodas padės medikams efektyviau pastebėti subtilius audinių pokyčius. Kolagenas yra labiausiai paplitęs baltymas žmogaus organizme, todėl jo struktūros nustatymas prisidėtų prie tikslesnio ligų diagnozavimo“, – teigia profesorius Virginijus Barzda.
VU biofizikai Pažangiosios biomedicininės fotonikos laboratorijoje plėtoja netiesinės mikroskopijos metodus ir kuria prietaisus, kurie gali būti pritaikyti gyvybės mokslų tyrimuose, medicinos, farmacijos ar medžiagų inžinerijos srityse. Modernios fizikos, chemijos, biologijos technologijos yra sėkmingai naudojamos onkologijoje.