Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose
Mokslas ir švietimas

VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose

ATNAUJINTA:11 birželio, 2025Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
M. Šarpis. VU nuotr.
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas, „LHCb Vilnius“ grupės vadovas dr. Mindaugas Šarpis pelnė „Horizon Widera Talents“ podoktorantūros dotaciją. Mokslininko projektui įgyvendinti skirtas daugiau nei 100 tūkst. eurų finansavimas leis stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių fizikoje ir padės pamatus vėlesniems šios srities tyrimams VU.

Viena iš prestižiškiausių Europos dotacijų suteikta dvejus metus truksiančiam mokslininko projektui PHANTOM (angl. Pentaquark Hunt by Applying Neutral Track Over-constraint Method), skirtam pentakvarkų (dalelių) paieškai taikant specialų metodą. Pasak dr. M. Šarpio, tai paskatins žinių perdavimą iš Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) bei LHCb (angl. Large Hadron Collider beauty) eksperimento infrastruktūros į VU ir Lietuvos mokslo bendruomenę.

Abipusė dotacijos nauda

Projekte ypatingas dėmesys skiriamas dalijimuisi žiniomis, kai mokslininko užsienyje įgytos kompetencijos praturtina VU Fizikos fakultetą, o VU tampa terpe, kurioje tyrėjai gali visokeriopai tobulėti. Taip skatinamas abipusis bendradarbiavimas, tobulėjimas, spartinamas idėjų generavimas, mažinama žinių izoliacija.

„Ši dotacija skirta mokslininkų mobilumui skatinti. Moksle svarbu neužsisėdėti vienoje vietoje – dirbdami skirtingose grupėse ir skirtinguose institutuose mokslininkai įgyja reikalingos patirties, nuolat tobulėja asmeniškai. Po beveik 10 metų įvairiuose užsienio universitetuose džiaugiuosi galėdamas sugrįžti į Lietuvą ir mokslinę veiklą tęsti Vilniaus universitete“, – sako dr. M. Šarpis.

„Jeigu palygintume sekundę su tiek, kiek „gyvena“ pentakvarkas, tai sekundė būtų ilgesnė už visos Visatos gyvavimo trukmę. Tai egzotiškos dalelės, sudarytos iš penkių kvarkų, skirtingai nei mums įprasti protonai ir neutronai, kurie sudaryti iš trijų. Apie tokią egzotinę medžiagos formą yra žinoma labai mažai, todėl nagrinėdami pentakvarkus gilinamės į pačią medžiagos prigimtį ir sąsajas tarp dalelių. Tokie tyrimai gali atskleisti iki šiol nesuprastus dalelių sąveikų mechanizmus, pavyzdžiui, susidarymą, skilimą“, – sako VU fizikas.

Mokslininkas jau daugiau nei 10 metų analizuoja dalelių fizikos duomenis, kartu su broliu buvo pirmieji lietuviai jungtiniame CERN LHCb eksperimente (angl. collaboration). Anot dr. M. Šarpio, aptikti ir tirti pentakvarkus yra itin sudėtinga, eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai atliekami tik keliose valstybėse – Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, o dabar – ir Lietuvoje.

Inovatyvus metodas

CERN greitintuve pentakvarkai susidaro itin retai – mažiau nei vienu atveju iš kelių dešimčių milijonų. Todėl informacijai LHCb detektoriumi kaupti prireikia ne vienų metų, kad būtų surinktas duomenų rinkinys, kuriame būtų tikimasi rasti bent kelis šimtus pentakvarkų.

„LHCb tarp didžiulio kiekio duomenų, iš kvintilijonų dalelių sudėtingais algoritmais randame per tūkstantį pentakvarkų. Jau galime nagrinėti jų skilimo mechanizmus ir aiškintis, kaip ir kodėl jie atsiranda.

PHANTOM naudojamas metodas leidžia iš duomenų, atkurtų tik iš dalies, vėlesniame analizės etape atkurti daleles, į kurias gali skilti pentakvarkai. Nagrinėjant jų spektrą galima rasti pentakvarkų pėdsakų“, – teigia dr. M. Šarpis.

Šį pažangų metodą VU mokslininkas neseniai pristatė Japonijoje, hadronų fizikos konferencijoje „Hadron 2025“. Tai viena didžiausių dalelių fizikos konferencijų pasaulyje, kur susirenka įvairių CERN eksperimentų atstovai bei teoretikai.

CERN yra didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, vienijanti mokslininkus iš daugiau kaip šimto valstybių. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariąsias daleles ir sąveikas tarp jų. Vienas iš svarbiausių CERN projektų – Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kuris leidžia tyrinėti protonų susidūrimus ir taip ieškoti naujų dalelių bei reiškinių. LHCb eksperimento tikslas – analizuoti nedidelius skirtumus tarp materijos ir antimaterijos, tyrinėjant dalelių, vadinamų b kvarkais, tipą.

Viename iš didžiųjų CERN eksperimentų dr. M. Šarpis buvo atsakingas už LHCb eksperimento „Run1“ (2011–2012 m.) atvirų duomenų rinkinio paruošimą ir techninį jų išleidimo įgyvendinimą.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisZ karta apie mokyklą, universitetą ir save: ką turi žinoti švietimo bendruomenė?
Kitas straipsnis Kas lėtina ir kas gerina medžiagų apykaitą?

Susiję straipsniai

VDU mokslininkų kuriamas verslas: bemiegės naktys, begalė prototipų ir mediciną keičianti inovacija

10 liepos, 2025

Tyrimas: kas daro didžiausią įtaką mokinių pasiekimams?

10 liepos, 2025

Lietuvos mokinių triumfas Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

7 liepos, 2025
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.