Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»VU ir Kinijos mokslininkai nustatė, kad skaitmeninės technologijos gali padėti sumažinti depresijos paplitimą tarp senjorų
Mokslas ir švietimas

VU ir Kinijos mokslininkai nustatė, kad skaitmeninės technologijos gali padėti sumažinti depresijos paplitimą tarp senjorų

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
„Pexels“ nuotr.
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Skaitmeninės technologijos vis labiau įsitvirtina kasdieniame gyvenime, tačiau jų poveikis sveikatai ir gerovei vertinamas nevienodai. Nors jos suteikia naujų galimybių bendrauti, per didelis naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip sumažėjęs fizinis aktyvumas. Koks yra bendras skaitmeninių technologijų poveikis visuomenės sveikatai, ypač senstančiai populiacijai?

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) profesorius Tomas Baležentis drauge su Kinijos mokslininkais atliko tyrimą, kuriame analizavo, kaip skaitmeninės technologijos veikia depresijos paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių, siekdami atskleisti jų įtaką psichikos sveikatai senstančioje visuomenėje.

Viena iš opiausių senstančios visuomenės problemų yra vyresnio amžiaus žmonių depresija. Mokslininkų Kinijoje atliktas tyrimas įvertino skaitmeninių technologijų plėtros poveikį depresijos paplitimui tarp senjorų. Tyrimo metu buvo analizuojami rodikliai, tokie kaip interneto ir mobiliojo ryšio vartotojų skaičius, paslaugų apyvarta ir darbuotojų skaičius technologijų sektoriuje. Rezultatai parodė, kad aukštesnis skaitmeninių technologijų išsivystymo lygis gali reikšmingai sumažinti depresijos paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač urbanizuotose vietovėse.

Gauti rezultatai parodė, kad skaitmeninės technologijos reikšmingai mažina depresijos paplitimą tarp pagyvenusių žmonių, ypač miestuose. Tačiau kaimo vietovėse šis poveikis buvo mažesnis, o tai, pasak tyrimą vykdžiusio prof. T. Baleženčio, rodo, jog skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų daro įtaką technologijų efektyvumui. Mažinant šią atskirtį būtų galima dar labiau pagerinti visuomenės sveikatą ir prisidėti prie socioekonominės plėtros.

Nors daugiausia šio tyrimo dėmesio buvo skirta Kinijai, depresijos priežastys ir skaitmeninės atskirties įtaka nagrinėjamos daugelyje šalių, vykdančių ilgalaikius sociologinius tyrimus. Deja, Lietuvoje tokie duomenys nėra renkami sistemingai, todėl kol kas buvo vykdomi tik pavieniai tyrimai. Šiuo metu Vyriausybės iniciatyva drauge su partneriais, tarp kurių yra ir VU mokslininkai, inicijuojamas pirmasis Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas, į kurį, VU EVAF tyrėjo manymu, būtų galima įtraukti klausimus apie gyventojų sveikatos būklės vertinimą ir skaitmeninių technologijų įtaką psichikos sveikatai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad skaitmeninės technologijos gali būti galingas įrankis kovojant su depresija senėjančioje visuomenėje, tačiau jų poveikis priklauso nuo prieinamumo ir naudojimo įgūdžių.

Pasak prof. T. Baleženčio, norint maksimaliai išnaudoti šių technologijų teikiamas galimybes, būtina stiprinti skaitmeninį raštingumą ir mažinti skaitmeninę atskirtį, ypač tarp kaimo ir miesto gyventojų. Skaitmeninės įtraukties skatinimas, įskaitant specialios programinės įrangos kūrimą, mokymus ir įvairių organizacijų bendradarbiavimą, galėtų pagerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą ir jų gyvenimo kokybę.

„Verslas ir viešasis sektorius turi dirbti kartu, kad šios technologijos taptų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar įgūdžių“, – pabrėžė ekonomistas.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAr dantų plombavimas gali būti be skausmo?
Kitas straipsnis Dingstančių vaikų Lietuvoje nemažėja: kaip apsaugoti atžalas

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.