Prieš šešerius metus prasidėjusi COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė viso pasaulio gyvenimo būdą, įskaitant mitybos įpročius, maisto pasirinkimo kriterijus, maisto papildų vartojimą bei fizinį aktyvumą. Šiemet Lietuvoje buvo pristatytas reprezentatyvus mokslinis tyrimas, kuris atskleidė, kaip šiose mūsų kasdienybės srityse rodikliai keitėsi 2021–2023 metais: pandemijos metu žmonės labiau susimąstė apie savo sveikatą, tačiau išryškėjo patikimos, aiškios informacijos, ką daryti teisingai, trūkumas. Apie tyrimo rezultatus kalbiname jį atlikusį VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos specialistą dr. Roką Arlauską.
Pandemija, privertusi visuomenę keisti įpročius
Pasaulio sveikatos organizacijai 2020 m. kovo 11 d. paskelbus COVID‑19 pandemiją, daugelyje šalių buvo įvesti fizinio kontakto apribojimai, ribota medicininė pagalba. „Daug baimės ir neaiškumo paskatino žmones ieškoti alternatyvių būdų saugoti sveikatą – imuninę sistemą stiprinančio maisto, vitaminų bei maisto papildų“, – pasakojo dr. R. Arlauskas. Pasak mokslininko, tuo pat metu užsidarė sporto klubai, žmonės daugiau laiko praleido namuose, daug sėdėdami ir žiūrėdami į ekranus. Priverstinė socialinė izoliacija ir karantinas radikaliai pakeitė kasdienį gyvenimą ir daugeliu atvejų lėmė fizinio aktyvumo sumažėjimą. Tuo metu socialinės medijos aktyviai reklamavo maisto papildus kaip priemonę kovoti su koronavirusu, nors mokslinių įrodymų, įrodančių jų veiksmingumą, nebuvo.
„Buvo akivaizdu, kad kasdieniai gyventojų įpročiai pasikeitė, bet trūko aiškių, visą Lietuvą reprezentuojančių duomenų – kokią įtaką pandemija padarė žmonių mitybai, maisto papildų vartojimui ir fiziniam aktyvumui, kaip visa tai pakito pandemijos metu ir jai pasibaigus“, – teigė mokslininkas. Tam, kad būtų galimybė pamatyti realius duomenis, netolygumus skirtingose Lietuvos apskrityse bei miestuose ir kaimuose, inicijuotas visus Lietuvos gyventojus reprezentuojantis tyrimas.
Anot dr. R. Arlausko, tai – pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, apimantis COVID-19 pandemijos pabaigos laikotarpį ir dvejus metus po jos. Apklausa vykdyta skirtingose apskrityse bei didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse tris kartus: 2021, 2022 ir 2023 metais. Kaskart buvo apklausta po 1600 gyventojų. Atliekant tyrimą panaudotas atrankos metodas, kuris leido užtikrinti surinktų duomenų reprezentatyvumą – kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą galimybę būti įtrauktas į tyrimą, o tyrimo respondentai pagal tikslinius kriterijus, tokius kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta ir kitus, atitiko tikslinę populiaciją.
Maisto pasirinkimas: ar tai naudinga mano sveikatai?
Pasak dr. R. Arlausko, iki pandemijos dauguma žmonių maistą rinkosi gana primityviai. „Svarbiausias kriterijus buvo skonis (37 proc.) ir kaina (24 proc.), o sveikata, t. y. produkto nauda sveikatai, buvo tik trečioje vietoje. Tačiau COVID‑19 pandemija pakoregavo požiūrį į maistą ir mitybą. Vertinant 2021–2023 m. tyrimo duomenis, pirmą kartą daugeliui žmonių renkantis maistą svarbiausias klausimas tapo: „Ar tai naudinga mano sveikatai?“. Pirmą kartą sveikatos nauda aplenkė kainą, o skonis tapo antru kriterijumi: pradėta žiūrėti į tai, kas stiprina organizmą, o ne vien į tai, kas skanu ar pigiau“.
Miestuose gyvenantys žmonės greičiau pradėjo rinktis sveikatai palankesnį maistą, nei kaimo gyventojai, bet, laikui bėgant, jų rūpestis savo sveikata taip pat išaugo. Vis dėlto pasibaigus pandemijai žmonės vėl dažniau rinkosi maistą pagal skonį ir kainą, o sveikata vėl nebebuvo tokia dominuojanti kaip per pandemijos piką.
Po pandemijos – visuomenės fizinio aktyvumo pokyčiai
Kaip pasakojo dr. R. Arlauskas, pandemijos metu maždaug kas antras darbingo amžiaus žmogus buvo bent kažkiek fiziškai aktyvus – arba lankė treniruotes, arba sportavo laisvalaikiu. „Beveik kas antras apskritai nesportavo, apie trečdalis žmonių nurodė, kad jų fizinis aktyvumas per pandemiją sumažėjo, o tik maždaug kas devintas teigė, kad aktyvumas padidėjo. Labiausiai sumažėjo tų žmonių aktyvumas, kurie iki pandemijos sportavo retkarčiais, nesistemingai. Tie, kurie arba visai nesportavo, arba labai aktyviai sportavo ir toliau lankė treniruotes, pokyčius jautė mažiau – jų įpročiai buvo arba labai silpni, arba labai stiprūs“, – tyrimo rezultatus komentavo mokslininkas.
Po pandemijos aktyviai sportuojančių žmonių fizinis aktyvumas padidėjo, jie grįžo į treniruotes ir net sustiprino fizinio aktyvumo režimą. Tarp tik laisvalaikiu sportuojančių ir nesportuojančių kurį laiką buvo matyti gerėjimo ženklai, bet 2023 m. jų aktyvumas vėl sumažėjo. Beje, moterų fizinis aktyvumas sumažėjo labiau nei vyrų. Lyginant su gyvenančiais kaime, miestų gyventojai dažniau nurodė, kad jų fizinis aktyvumas sumažėjo.
Pasibaigus pandemijai fizinis aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo tarp tų, kurie aktyviai sportavo ir lankė treniruotes, tarp nesportuojančių ir tik laisvalaikiu sportuojančių asmenų buvo pastebėta didėjimo tendencija, tačiau 2023 m. jų aktyvumas vėl sumažėjo. 2023 m. fizinis aktyvumas labiau sumažėjo tarp moterų, didesnė mažėjimo dalis vėl fiksuota ir tarp miesto gyventojų. „Kitaip tariant, pandemija daugeliui tapo „stabdžiu“, o po jos ne visiems pavyko vėl įsibėgėti ir grįžti į ritmą“, – pasakojo dr. R. Arlauskas.
Maisto papildai – tik menama apsauga nuo ligos?
Anot dr. R. Arlausko, maisto papildų vartojimas pandemijos metu išaugo, aiškiai matyti, kas buvo didžiausi vartotojai. „Dar prieš pandemiją daugiau kaip du trečdaliai (67,2 proc.) žmonių bent kartais vartojo maisto papildus, bet nuolat juos vartojo tik nedidelė dalis (10 proc.). Apskritai pandemijos metu nuolat maisto papildus vartojančių žmonių skaičius padidėjo. Ypač išaugo papildų, skirtų imuninei sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai, sąnariams ir kaulams stiprinti, vartojimas – tai aiškus ženklas, kad žmonės jų vartojimą suprato kaip būdą „pasistiprinti“ ir apsisaugoti nuo ligų. Tuo pat metu sumažėjo papildų, skirtų energijai, atminčiai, miegui ar sportui, vartojimas – žmonės labiau orientavosi į menamą „apsaugą nuo ligos“, o ne į produktyvumą ar sportinius tikslus“, – komentavo jis.
Pasibaigus pandemijai papildų vartojimo paplitimas reikšmingai sumažėjo, o 2023 m. vėl šiek tiek padidėjo iki 72,7 proc. Vartojimo priežasčių reikšmingumas beveik nekito, tačiau priežastį „apsisaugoti nuo COVID‑19“ 2023 m. minėjo reikšmingai mažiau žmonių.
Maisto papildų vartojimas buvo labiau paplitęs tarp moterų, jaunesnių žmonių, turinčių universitetinį išsilavinimą, gyvenančių didesniuose miestuose, gaunančių didesnes pajamas ir tų, kurie maistą rinkosi labiau dėl naudos sveikatai. „Pastebėjome įdomų ryšį: papildus vartojantys žmonės dažniau buvo ir fiziškai aktyvūs. O tie, kurie papildų nevartojo, dažniau teigė, kad jų fizinis aktyvumas per pandemiją nei pagerėjo, nei pablogėjo“, – teigė mokslininkas.
Ateityje kilus pandemijai žmonių elgsena bus labiau nuspėjama
Tyrimas reprezentuoja Lietuvos suaugusiųjų mitybos, maisto papildų vartojimo ir fizinio aktyvumo pokyčius 2021–2023 m. ir leidžia nustatyti skirtumus tarp lyties, amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir gyvenamosios vietos grupių. Šie duomenys gali būti naudojami planuojant sveikatos stiprinimo programas savivaldybėse, mokyklose, bendruomenėse, labai tiksliai matyti netolygumus – kurias gyventojų grupes reikia įtraukti į prevencines programas atsižvelgiant į lytį, amžių, pajamas, gyvenamąją vietą.
Pagal rezultatus galima formuluoti rekomendacijas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams ir kitoms institucijoms: aktyviai šviesti visuomenę apie sveiką mitybą, akcentuojant maisto produktų maistinę vertę, mokyti racionalaus ir tikslingo maisto papildų vartojimo, formuoti sveikos, fiziškai aktyvios gyvensenos nuostatas ir įvairiomis intervencijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą.
„Šios rekomendacijos, kartu su pateiktais duomenimis apie skirtingų grupių elgesį, gali būti vertingas pagrindas planuojant informavimo kampanijas ir prevencines priemones, jei ateityje kiltų panaši pandemija. Dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatos raštingumui, kritiniam maisto papildų pasirinkimui ir fizinio aktyvumo palaikymui, ypač jauniems asmenims ir miesto gyventojams bei moterims, kurių aktyvumas linkęs mažėti labiausiai. Taigi, jei vėl tektų gyventi pandemijos sąlygomis, galėtume daug mažiau improvizuoti ir labiau remtis tyrimo duomenimis, kurie atskleidė, kur žmonės linkę pervertinti papildus, kur pamiršta judėti, ir kaip jų elgesį galima atliepti aiškesnėmis, mokslu paremtomis rekomendacijomis“, – komentavo dr. R. Arlauskas.
Anot pašnekovo, šiuo metu taip pat analizuojami 2024 ir 2025 m. duomenys, leidžiantys ne tik vertinti situaciją, bet ir prognozuoti pokyčius: „Tai bus naudinga visuomenės sveikatos politikos formuotojams bei įgyvendintojams rengiant visuomenės sveikatos srities strateginius dokumentus bei planuojant visuomenės sveikatos intervencijas tiek visoje šalyje, tiek atskirose apskrityse“, – teigė mokslininkas.
VU pranešimas