Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet Lietuvoje daugiau kaip 400 asmenų yra diagnozuojamos profesinės ligos. Nors pastaruosius ketverius metus susirgusiųjų skaičius mažėjo, bet 2014 m. jis vėl išaugo: nuo 2010 iki 2013 m. profesinio sergamumo rodikliai kito nuo 35,1 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų iki 31,9 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2014 metais šis rodiklis vėl padidėjo iki 35,9 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. Šiuos duomenis Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos, kuri minima balandžio 28 d., proga skelbia Higienos institutas.
Vyrams profesinės ligos diagnozuojamos 4 kartus dažniau nei moterims. Susirūpinimą kelia tai, jog daugiau nei 90 proc. atvejų profesines ligas sukelia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. Fizikiniai veiksniai sukelia beveik 70 proc. profesinių ligų. 2014 m. duomenimis, dažniausiai diagnozuojamos jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (58,65 proc.), ausų (18,57 proc.) ir nervų sistemos (16,24 proc.) ligos. Ir Europos Sąjungos šalyse dažniausios profesinės ligos – raumenų ir kaulų sistemos ligos. Europoje jos sudaro beveik 60 proc. visų profesinių ligų atvejų.
Netinkama profesinių ligų prevencija turi neigiamą poveikį ne tik darbuotojams ir jų šeimoms, bet ir visuomenei dėl to, kad ji netenka darbingo amžiaus darbuotojų, skiriama daug lėšų gydymui, reabilitacijai ir pan. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) skaičiavimais, išlaidos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sudaro 4 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.
„Profesinių ligų našta gali paliesti kiekvieną, todėl labai svarbi yra profesinių ligų prevencija. Dažnai darbuotojai delsia pasitikrinti savo sveikatą ir linkę nuslėpti negalavimus, nes baiminasi netekti darbo. Norėdami išvengti profesinių ligų, ir darbdaviai, ir darbuotojai turi tuo pasirūpinti – gerinti darbo sąlygas, naudotis apsaugos priemonėmis. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą profesinės ligos būtų diagnozuojamos anksčiau, kol darbuotojas dar nėra netekęs dalies darbingumo ar nėra visiškai neįgalus“, − sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro registrų skyriaus specialistė Indrė Židonienė.
TDO suskaičiavo, jog kiekvieną dieną pasaulyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų miršta apie 6000 darbuotojų. Taip pat suskaičiuota, jog kasmet nutinka maždaug 270 milijonų nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir užfiksuojama apie 160 milijonų su darbu susijusių ligų atvejų. TDO duomenimis, iš 2,34 milijono mirčių tik 14 proc. ištinka žmones dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kitus mirties atvejus lemia profesinės ligos.
Įvairiose pasaulio šalyse darbuotojai serga skirtingomis ligomis. 2010 m. Kinijoje buvo užfiksuoti 653 tūkst. profesinių susirgimų atvejų dėl kvėpavimo sistemos ligų ir 47 tūkst. – dėl apsinuodijimo darbo vietose. Tais pačiais metais Argentinoje užfiksuota maždaug 22 tūkst. profesinių ligų atvejų, susijusių su kaulų ir raumenų sistemos pažeidimais ir kvėpavimo takų ligomis. Jungtinėje Karalystėje 2011 m. užfiksuota 5920 profesinių ligų atvejų, dažniausios – kvėpavimo takų ligos, navikai, sąnarių ligos. JAV 2011 m. buvo užfiksuoti 207,5 profesinių ligų atvejai, tarp kurių dažniausios buvo odos, klausos ir kvėpavimo sistemos ligos.
TDO iniciatyva balandžio 28 d. paskelbta Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kurios tikslas – visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Ši diena yra siejama su tą pačią dieną minima Tarptautine žuvusiųjų ir sužalotųjų darbe atminimo diena.
Indrė Židonienė