Balandžio 28 d. yra Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe diena. Vakaruose jau seniai suvokta, kad investicijos į darbuotojo emocinę būseną, sveikatą atsipirks, nes darbuotojo savijauta aiškiai atspindi jo darbo rezultatus. Tačiau Lietuvoje vadovai nelinkę į tai investuoti. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimų duomenimis, savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų ir prastesnėmis sąlygomis nei vakariečiai, o su stresu darbe susiduria net 51 proc. darbuotojų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vaidotas Levickis teigė, kad Lietuvoje 98,6 proc. įmonių – smulkusis verslas, todėl planai kuriami trims mėnesiams į priekį. Kolektyvą sudaro vidutiniškai 5 asmenys, todėl įmonės neturi pakankamai išteklių ir galimybių skirti daug lėšų darbuotojų švietimui, susijusiam su dvasinės būsenos palaikymu. Nėra tokio darbdavio, kuris nenorėtų, kad jo darbuotojas dirbtų našiai, kiekvienas darbuotojas yra labai vertingas. „Galiu teigti, kad ir mūsų darbdaviai būtų pasiruošę investuoti į darbuotojų psichinės būsenos priežiūrą, tik juos reikia informuoti ir šviesti, jie turi priimti ir suprasti viso to naudą. Pradėkime nuo to, kad Lietuva ruošia daug vadybininkų, tačiau studijų programoje emocinio valdymo kurso nėra“, – teigė Vaidotas Levickis.
Psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis priduria: ,,Akivaizdu, kiek yra investuojama į šių problemų sprendimą, ir matome neatitikimą politiniuose, investavimo sprendimuose, tad darbuotojai, turintys per mažai informacijos ir jaučiantys nepasitenkinimą darbo vietoje, pradeda spręsti emocines problemas netinkamais būdais arba visai jų nesprendžia.“
„Dažnas darbdavys turi nuostatą, kad darbo atlygis yra pagrindinis motyvuojantis veiksnys, tačiau darbuotojai tikisi ne tik to. Jie nori saugumo, pagarbos, bendravimo, teisės žinoti realią situaciją, susijusią tiek su jų darbo kokybe, tiek su vyraujančia rizika darbe. Matome, kad dabartinė situacija darbo rinkoje reikalauja sprendimo. Galimybė peržiūrėti tiek vadovų, tiek jų įgaliotų specialistų darbų saugos mokymo programas ir jas įtraukti į socialinės bei emocinės aplinkos mokymų kursą galėtų padėti“, – sakė Dalius Bitaitis, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros punkto vadovas.
Pasak Vaidoto Levickio, be viso to, komunikacija ir pagarba taip pat neturi būti užmiršti, nes tai vieni iš pagrindinių emocinę būseną gerinančių veiksnių, kuriančių saugią atmosferą darbe.
Dalius Bitaitis