Apgriuvęs pastatas, kurio viduje nyku ir negalima šūkauti, pilna senų verpimo ratelių ir sutrūnijusių uniformų, o beeinantį ir apžiūrinėjantį vertybes tave seka akyla piktos budėtojos akis, kad tik nesugalvotum paliesti kokios vitrinos! Toks arba panašus muziejaus įvaizdis daugeliui mūsų yra išlikęs nuo mokyklos laikų ekskursijų. Šiandien tokius vaizdinius galima pamiršti ir imtis pažinti atnaujintus Lietuvos muziejus. Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune yra vienas iš tokių – išore ir vidumi atsinaujinusių muziejų, kuriuos verta aplankyti.
„Šviežias“ ir atsinaujinęs
Kauno centre didingai stūksantis pastatas – Vytauto Didžiojo karo muziejus – jau daugiau nei septynias dešimtis metų yra vienas svarbiausių naujamiesčio simbolių. 1921 m. pradėtas kurti nuo kareivinių patalpų, dabar Muziejus užima daugiau nei 2600 m2 plotą ir ekspozicijose bei saugyklose saugo beveik ketvirtį milijono eksponatų.
Muziejus ir Kauno miesto savivaldybei priklausantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis yra kauniečių ir miesto svečių pamėgta laisvalaikio leidimo vieta, kuri reprezentuoja ir patį miestą. Čia minimos valstybinės šventės, rengiami miesto renginiai, tačiau jis svarbus ne tik kaip fizinė vieta. Vytauto Didžiojo karo muziejus yra sakralinis valstybingumo simbolis, vieta, kurią kiekvienas lietuvis jaučia pareigą aplankyti ir taip pagerbti už tautos laisvę per amžius kovojusius žmones. Drąsiai galima teigti, kad Lietuvoje nėra kito tokio muziejaus, kuriame lankytojai galėtų sutelkti dėmesį vien tik į šimtametes kovas už Lietuvos laisvę ir suvokti tokios kovos svarbą. Būtent ši kova ir vienija visus lietuvius. Muziejaus puoselėjamos moralinės vertybės siejamos su tautos didybe, todėl net rekonstruojant pastatą siekta išlaikyti tarpukariu sukurtą Karo muziejaus įvaizdį.
2015 m. sausio mėnesį baigtas pastato vidaus ir fasado atnaujinimas, atliktas Europos sąjungos lėšomis.
Net dešimt ekspozicijų
Šiuo metu muziejuje galima pamatyti dešimt nuolatinių ekspozicijų, nuo vaizduojančių pirmykštę baltų gynybą iki reprezentuojančių šiuolaikines Lietuvos dalinių ekipuotes. Ypač įdomi ginklų ekspozicija, kurioje galima pamatyti daugybę eksponatų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Taip pat daug dėmesio sulaukia „Lituanicos“ memorialinė salė.
Greta nuolatinių ekspozicijų kasmet pristatoma bent keletas parodų, skirtų reikšmingiems istoriniams įvykiams paminėti. Naujausia, skirta Salaspilio mūšio 410-osioms metinėms paminėti, atidaryta tik 2015 m. rugsėjo 25 d., kviečia lankytojus susipažinti su Abiejų Tautų Respublikos karyba XVII a., kai vyko reikšmingi karai su Švedija. Parodoje eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų Lietuvos muziejų sukauptos vertybės. Ši paroda bus eksponuojama iki 2016 m. sausio 1 dienos.
Labiausiai su muziejaus ekspozicijomis nori susipažinti jaunieji lankytojai. Jie kviečiami į interaktyvias edukacines programas, kurias veda profesionalūs gidai-edukatoriai, laisvai kalbantys lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Vaikams rengiami piešinių, dainų konkursai, o šią vasarą mažieji lankytojai pilis ir gynybinius įtvirtinimus statė kinetinio smėlio dėžėje.
Muziejuje – kassavaitiniai renginiai
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia ir į kassavaitinius renginius. Karybos istorijos skyrius prieš keletą savaičių baigė Istorinių pokalbių ciklą, kurių metu neoficialioje aplinkoje kvietė kalbėtis apie svarbias Lietuvai asmenybes ir įvykius.
Šį rudenį ketvirtadieniais lankytojus džiugina Kauno muzikos mokyklų mokinių atliekama muzika ir dainos.
Spalio 22 d., ketvirtadienį, 15.00 val., muzikinė popietė su Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokiniais „Rudens akordai“ vėl kvies valandėlei atsikvėpti. Informaciją apie tolesnes popietes bus galima sužinoti muziejaus puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ arba www.kam.lt.
www.limis.lt galima pamatyti ir virtualių parodų. Vytauto Didžiojo karo muziejus prisideda prie Lietuvos muziejų paveldo perkėlimo į skaitmeninę erdvę ir kasmet įkelia tūkstančius suskaitmenintų eksponatų vaizdų.
Požiūris keičiasi
Muziejai šiuolaikiniame pasaulyje tampa kultūros traukos centrais, kuriuose vyksta įvairūs renginiai, paskaitos, koncertai, edukacijos. Keičiasi muziejaus kaip institucijos samprata, nuo vienpusio informacijos perdavimo, kai lankytojai pasyviai stebi ekspozicijas, pereinama prie abipusio bendravimo, skatinama komentuoti, siūlyti naujas idėjas ir patiems lankytojams įsitraukti į muziejaus kūrimo procesą.
Netgi turint vienokią ar kitokią idėją, negalima laikyti muziejaus visiškai užbaigtu. Visiems gerai pažįstamas Karo muziejus tampa vieta, kurioje atgimsta dinamiška Lietuvos valstybės kūrimosi ir jos laisvės išsaugojimo istorija, pažįstamos mūsų tautai įtaką dariusios kitos kultūros ir valstybės. Tai vieta, kurioje vaikai ir suaugusieji gali suvokti tai, dėl ko kovojo jų protėviai. Ir nesvarbu, kur būtume, kur nukeliautume, muziejus visada saugos mūsų istoriją.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.
A. Užgalio ir muziejaus archyvo nuotr.