JAV nepriklausomybės 240-ųjų metinių savaitgalį gražiausiame Baltimorės rajone – Vidinėje įlankoje – skambėjo lietuviškos dainos ir sukosi rateliai, o Amerikos lietuvių sostinė bent trumpam iš Čikagos persikėlė į Atlanto vandenyno pakrantę… Ten, kur didžiausias Rytų pakrantės uostamiestis Baltimorė virto BaltiLietuva.
Apie unikalią Europos šaknų raidą rašiusi Jūratė Statkutė de Rosales daugelį mūsų įtikino neeiliniu baltų vaidmeniu Senojo pasaulio istorijoje – o gal ir Balti-Morės miestas savo pavadinimą įgavo ne iš anglų-airių kilmės Lordo pavardės, o iš Baltijos jūros?! Kad ir kaip ten būtų, lietuviškų akcentų stambiausiame nepriklausomame Jungtinių Valstijų didmiestyje (Baltimorė nėra jokios Merilando valstijos grafystės sudėtyje) netrūksta, ir dabar viename didžiausių Šiaurės Amerikos uostamiesčių tebegyvena apie 10 tūkstančių mūsų tautiečių, nemažai jų susibūrę į oficialią JAV lietuvių bendruomenės apylinkę, tebeturintys jau kelis dešimtmečius gyvuojančią tautinių šokių grupę „Malūnas“ (vadovas Rytis Grybauskas). Vos prieš keletą metų Vilniaus miestas Baltimorei padovanojo šiame mieste gyvenusio žymaus roko muzikos atlikėjo Franko Zappos skulptūrą, o senamiestyje tebestūkso kelių aukštų Lietuvių namai (beje, neseniai atšventę savo šimtmetį), kuriuose kasmet organizuojamos iškilmingos tautinės šventės. Tačiau XV išeivijos tautinių šokių šventės dalyviai kažin ar būtų sutilpę ir į visus tris Lietuvių namų aukštus – jie netilpo net į abu šešiolikaaukščio Hiltono viešbučio pastatus, trispalvės išdidžiai plazdėjo vėjyje ir virš šalimais stūksančių Marriott bei Hyatt daugiaaukščių. Vis dėlto ne kasdien užjūryje draugėn suvažiuoja 1800 šokėjų, atstovaujančių 46 kolektyvams bei 6 šalims!
Visi keliai pirmąjį liepos mėnesio savaitgalį vedė į Baltimorę, o dar ir dabar daugeliui mūsiškių ausyse skamba „Tautiška giesmė“, kurią Amerikos gimtadienio rytmetį giedojome „Žaviojo miesto“ įlankoje. Vėliau iniciatyvą iš Merilando valstijos uostamiesčio perėmė viso pasaulio lietuvių bendruomenės. „Tautišką giesmę“ giedojome ir vos suspėję sugrįžti į Portlandą. Kaip žinoma, prieš šešis dešimtmečius surengta pirmoji išeivijos Dainų šventė, o jau po metų, 1957-aisiais, Čikagoje įvyko Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventė. Liepos 3 d. Baltimorėje jau penkioliktąjį kartą rinkosi šokėjai – šįsyk iš 19 JAV bei 4 Kanados miestų, taip pat svečiai iš Kauno bei Panevėžio, Stokholmo, Londono ir Tel Avivo – pirmą kartą išeivijos tautinių šokių šventėje dalyvavo Izraelio lietuvių grupė „Vija“. Specialiai šiam renginiui Baltimorėje buvo sukurta ir pristatyta Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje paroda apie visų Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių švenčių istoriją. „Šok, dainuok, nepasensi“, – rašė dar I tokios šventės prieš 60 metų Čikagoje organizatorius Bruno Shotas, o jo išmintimi vadovavosi ir šių metų dalyviai Baltimorėje – jau ko ko, bet šokių ir dainų ištisą praėjusį savaitgalį nė viename iš pagrindinių Vidinės įlankos viešbučių netrūko. Kaip taikliai pasakė vienas XV šokių šventės svečių iš Kanados Linas, liepos 3-ąją Hilton-Baltimorė nejučia tapo vos ne tikru „Vingio parku“.
„Šaukia ten tave kelionė“, – žymaus išeivijos poeto Bernardo Brazdžionio posmu į „Žavųjį miestą“ kvietė XV Šokių šventės pirmininkas, Vašingtone gyvenantis Amerikos lietuvis Linas L. Orentas bei jauniausias istorijoje jos meno vadovas Tomas Mikuckis iš Bostono. Ir prikvietė tūkstančius žiūrovų – pirmąkart Baltimorėje rengtame tokiame renginyje stebėtinai gausiai „Royal Farms“ arenoje susirinkę žiūrovai išvydo trijų dalių programą. Ją atliko besikeičiančios įvairaus amžiaus šokėjų grupės iš 17 valstijų, 3 Kanados apygardų, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos bei Izraelio. Ilgas ir vingiuotas kelias lietuvių, palikusių savo Tėvynę… Įvairiomis bangomis, kartomis ir laikotarpiais leidžiamės į margąjį pasaulį, tačiau mūsų tautos šventės bei tradicijos, meilė gimtinei neapleidžia nė vieno, kad ir kur gyventume. Dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Atlanto vandenyno nugalėtojų Dariaus ir Girėno atminimui liepos 17-oji paskelbta Amerikos lietuvių vienybės diena. Suvienyti lietuvius stengtasi nuo Karaliaus Mindaugo laikų… Ilgainiui ši data pervadinta į Pasaulio lietuvių vienybės dieną, o prieš keletą metų LR Seimas šią dieną paskelbė atmintina, taigi šiemet jubiliejinė išeivijos tautinių Šokių šventė tapo puikia uvertiūra Pasaulio lietuvių vienybės dienos paminėjimui. O mes jau laukiame Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirtos Dainų šventės, nes už poros metų visi keliai ves į Pasakų miestą ant Neries kranto. Iki susitikimo Vilniuje!
Laurynas R. Misevičius (specialiai Lietuvai iš Baltimorės)
Ingridos Misevičienės, Dariaus Kuzmicko, Sandros Ščedrinos nuotr.