Juk būna taip: pamatai šalį ir įsimyli. Galėtum keliauti ten kasmet, kasmet atrasti naujų vietų, naujų įspūdžių ir naujų skonių. Taip nutiko ir Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmonai, aistringai kulinarei Nidai Degutienei. Neseniai grįžusi iš gastronominės kelionės po mėgstamą šalį, Nida sako, kad tokioje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti vietinių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu sėdėti prie jų stalo ir klausytis jų istorijų. Savų kelionių istorijomis kulinarė, aistringa keliautoja, tinklaraštininkė ir fotografė dalysis jau šį savaitgalį vyksiančioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“.
Nida, nuo ko prasidėjo Jūsų meilė Izraeliui?
Nuo pirmo karšto oro dvelksmo išlipus iš lėktuvo Tel Avive, nuo pirmos vakarienės arabų restorane Jafoje, nuo pirmos taurės iki tol neragauto izraelietiško vyno, nuo pirmo vizito į Artimųjų Rytų aromatais, spalvomis ir garsais užtvindytą turgų ir nuo pirmo gatvėje sutikto nepažįstamojo, kuris, sužinojęs jog esu lietuvė, su didžiausiu pasididžiavimu pasakė: „Ir mano šaknys iš Lietuvos!“
Koks buvo pirmasis patiekalas, kurio ten paragavote?
Tai buvo pilnas stalas meze – kokių 15 rūšių vegetariškų užkandėlių: jomis stalas buvo nukrautas mums dar dorai neatsisėdus. Be jokios abejonės, viena meze lėkštelė buvo kupina tiršto humuso.
Parašėte knygą apie Izraelio virtuvę. Kaip ją įvertino vietiniai?
Kadangi knygą rašiau lietuvių kalba, vietiniams buvo labai smalsu sužinoti, kaip aprašiau jų šalį, papročius. Dabar, kai knyga išversta į anglų kalbą, mano draugai ir pažįstami nekantrauja ją kuo greičiau perskaityti. Pavasarį ji pasirodys Izraelio knygynų lentynose.
Kaip dažnai Izraelio patiekalus gaminate Lietuvoje?
Dažnai! Jie man tarsi įaugo į kraują. Mano spintelės pilnos Artimuosiuose Rytuose populiarių prieskonių, tad jais dažnai gardinu ir tradicinius lietuviškus patiekalus, taip kurdama naujus skonius, kurie man primena Izraelį.
Galbūt esama kokio prieskonio ar produkto, be kurio negalite gyventi?
Labai pamėgau tipišką sefardų virtuvės prieskonių kombinaciją: kuminą, kalendras, kvapiuosius pipirus, gvazdikėlius ir cinamoną. Izraelyje taip pat iš naujo atradau granatų sėklas, kuriomis žydai gardina viską: nuo salotų iki desertų. Granatų sėklų jie įmeta net į putojančio vyno taurę – taip gražiau ir skaniau.
Neseniai buvote išvykusi į gastronominę kelionę po Izraelį. Kuo gastronominė kelionė skiriasi nuo paprastos?
Tokia kelionė kur kas autentiškesnė. Gastronominėje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti paprastų žmonių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu su jais sėdėti prie stalo ir, ragaudami jų pagamintą maistą, išgirsti jų istorijas, susipažinti su tradicijomis ir kultūra. Su mumis keliavo moteris, kuri Izraelyje buvo lankiusis jau tris kartus. Grįžusi į Vilnių ji tvirtino, kad gastronominėje kelionėje Izraelio pamatė daugiau nei per visas tris praeitas keliones kartu sudėjus.
Kelionėje susitikote su žinomais Izraelio virtuvės meistrais, ar buvo kažkas naujo, ko teko paragauti?
Stengėmės labiau išragauti tradicines virtuves, iš jų ir susideda šiuolaikinė Izraelio kulinarija, kuria žavisi visas pasaulis: žydų išeivių iš Maroko, Irako, Prancūzijos, Ispanijos, taip pat arabų, druzų, beduinų virtuves. Žinoma, nepraleidom ir garsiausių Tel Avivo bei Jeruzalės restoranų.
Kuo ypatinga Izraelyje ryto kava, kurią gėrėte su vietos gyventojais, ir šabo vakarienė?
Izraeliečiai kavai kelia itin didelius reikalavimus! „Starbox“, įžengusi į Izraelio rinką, bankrutavo vos per pusmetį – tokią prastą kavą žydai gerti atsisakė. Rytais jie kavą geria su puria pieno puta, o arabiška kava – stipri, saldi ir kvepianti kardamonu. O šabo vakarienė – tai ypatinga patirtis visiems keliautojams, dauguma jų niekada nebuvo sėdėję prie šventinio žydų stalo, negirdėję dainingų maldų ir neragavę ypatingų svarbiausios žydams šventės – šabo – patiekalų.
Kokį įspūdį paliko chalvos degustacija? Kas tai yra?
Ne visi žinojo, kad tikroji chalva gaminama iš sezamų. Chalvos gamykloje galima paragauti dar šiltos, tiesiai iš po preso bėgančios sezamų pastos. Šią pastą nuo seno Artimuosiuose Rytuose žmonės kas rytą po šaukštą gerdavo kaip eliksyrą, stiprinantį imunitetą. O saldi chalva, pagaminta iš sezamų pastos ir pagardinta pistacijomis ar migdolais, izraeliečiams atstoja „Nutellą“ – jie chalvą tepa ant duonos ir valgo pusryčiams!
Nidos Izraelio virtuvės skaniausių dalykų dešimtukas
Šviežia sezamų pasta tachini
Humusas
Šakšuka
Izraelietiškas vynas
„Izraelio“ salotos
Sezamų chalva
Granatų sultys
Į saują vos telpančios trešnės iš druzų sodų
Baklažanų užkandėlės
Knafė – arabiškas desertas su ožkų sūriu
Nidos Degutienės nuotraukos