Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams“, kuris padeda įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti. Testo autorė ir vaikų psichologė Asta Blandė įžvelgė ir nerimą keliančių tendencijų – mažiau pagalbos sulaukia paaugliai, tėvai nepasitiki mokykla, o pernelyg daug tėvų neįvertina savo vaikų gabumų. Psichologė ragina tėvus apmąstyti savo rodomą pavyzdį ir padėti vaikams tobulėti. A. Blandės kartu su leidykla „Šviesa“ sukurtą „Z kartos testą tėvams“ vis dar galima atlikti internetu.
Tėvai reiklūs mokyklai
„Kartu su naująja karta vis labiau ryškėja tėvų noras būti vaiko mokymosi dalimi. Jie tampa norinčiais ir aktyviais mokyklos partneriais. Tai yra gera žinia vaikams, o kartu – rimtas iššūkis mokyklai, nes iki šiol tėvams buvo įprasta likti labiau nuošalyje. Todėl kartais mokykla ir mokytojai nebūna tėvų aktyvumui tinkamai pasirengę ir slopina jų iniciatyvą. Kita vertus, abiem pusėms su dideliais lūkesčiais nėra lengva susitvarkyti. Tam, tarsi šokyje, reikalinga kantrybė, nuolatinis bendravimas ir susiderinimas“, – pastebi A. Blandė, dažnai konsultuojanti ne tik šeimas, bet ir mokyklas.
Siekis pažinti šiuolaikinės moksleivių kartos tėvus ir suskubti jiems į pagalbą kilo iš leidėjų ir mokyklų bendradarbiavimo patirties.
„Tėvų įtaka vaiko mokymosi rezultatams yra labai svarbi, tačiau ji ne visuomet yra sąmoninga. Pastebime dvi labai skirtingas tėvų grupes, kurioms praverstų pagalba. Viena grupė – tai ypač įsitraukę tėvai, kurie labai stengiasi dėl savo vaiko, kiekviename žingsnyje bėga jam į pagalbą, piktinasi, jeigu besimokančiam vaikui kažkas nepavyksta, ir skuba ieškoti kaltų. Tokiam vaikui nelieka pakankamai laisvės tobulėti savarankiškai ir jis atsimena, kad kilus menkiausiam iššūkiui ateis mama ar tėtis ir viskuo pasirūpins. Kita nerimą kelianti grupė – tėvai, paliekantys visą atsakomybę už vaiko mokymąsi mokyklai ir manantys, kad jiems geriau nesikišti. Gerai skatinti vaiko savarankiškumą, tačiau jo pasiekimai labai daug priklauso ir nuo tėvų pavyzdžio bei palaikymo“, – teigia UAB „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė.
Aktyvūs tik jauniausių moksleivių tėvai
„Šviesos“ duomenimis, pagal „Z kartos testo tėvams“ skaitytojų atsakymus, aktyviausiai tėvų įtaka vaiko mokymuisi domėjosi priešmokyklinukų ir pirmokų tėvai – net 33 % sprendusiųjų augina 5–7 metų atžalas. Vyresnių vaikų tėvų aktyvumas atitinkamai blėso, o patys vangiausi buvo vidurinio paauglystės amžiaus tarpsnio vaikų tėvai – susidomėjimą rodė tik 10 % auginančiųjų 14–16 metų paauglius. Dvyliktokų tėvų susidomėjimas jau buvo nežymiai aukštesnis – 11 %.
„Panašu, kad paauglystės etape, kai jau vaikai gali būti savarankiškesni, tėvai nori kažkiek atsikvėpti, o baigiamosiose klasėse tampa vėl aktyvesni. Ši tendencija man ne itin patinka, nes paaugliams svarbus individualus dėmesys, pagalba vietoje ir laiku, pokalbiai apie tai, kas rūpi, ir dalyvavimas mokyklos gyvenime, tik jau kitomis formomis nei pradinėse klasėse. Tėvai paauglystėje vis dar turi pakankamai reikšmės renkantis ir darant sprendimus“, – teigia psichologė A. Blandė.
Vaikams svarbus tėvų palaikymas
Pasak J. Nacevičienės, labai svarbu, kad vaikai jaustų savo tėvelių palaikymą, supratimą ir nebūtų smerkiami už tai, ką renkasi veikti.
„Tėvai dažnai piktinasi, kad šiuolaikinis jaunimas gyvena sulindęs į mobiliuosius telefonus, mažai skaito, tėvams sunkiau suprasti, kokiu būdu skaitmenines mokymosi priemones galima būtų pritaikyti mokymuisi. Tačiau patys tėveliai intensyviai naudojasi technologijomis – net dauguma sprendusiųjų testą – 55 % – atliko tai per mobilųjį įrenginį“, – sako J. Nacevičienė.
Tėvelių palaikymas itin svarbus ne tik tada, kai vaikui sunkiau mokytis, bet ir tada, kai vaikui sekasi ir patinka. Pagal testo skaitytojų atsakymus galima sužinoti prognozuojamus vaikų gabumus, žinoma, jei tik išsipildys tėvelių svajonės. Deja, didžiausia dalis – net 20 % – atsakiusiųjų pažymėjo, kad nepastebi savo vaiko gabumų vienoje ar kitoje srityje. Pasak J. Nacevičienės, tokia tendencija kelia nerimą, nes vaiko gabumus verta ugdyti nuo pat mažens.
Remiantis tėvelių nuomone, galima sakyti, kad Lietuva – būsimųjų menininkų šalis: 17 % tėvelių atsakė tikintys meniniais vaiko gebėjimais, 15 % tėvų mano, kad jų vaikas turi gabumų tiksliesiems mokslams, 13 % – kūno lavinimo užsiėmimams (sportui, šokiams), 12 % – kalboms, o kitiems gebėjimams pirmenybę teikė mažiau tėvų.
„Tikėjimas, kad vaiko pastangos mokytis yra pats didžiausias sėkmės variklis, turi tiesos, tačiau svarbu nepamiršti, kad motyvacija stengtis ateina matant vaikui svarbių suaugusiųjų pavyzdį, tinkamą šeimos nuostatą į mokymosi visą gyvenimą svarbą ir naudą bei malonios emocijos pasiekus tikslą“, – teigia A. Blandė.
Kaip tėvams bendradarbiauti su mokykla?
Pasak A. Blandės, mokyklos, su kuriomis tenka bendrauti, domisi naujais ir neformaliais būdais padėti tėvams pažinti vaikus ir palydėti juos sėkmės link.
„Dideliame informacijos sraute tėvams svarbu surasti ir išgirsti konkrečias rekomendacijas, pasikalbėti apie aktualius dalykus, nes kartais suaugusieji jaučiasi sutrikę ir atsitraukia. Tad mokyklose mokytojų, kaip rekomenduojančių asmenų, konsultacijos yra būtinos. Mokyklos personalas yra labai svarbi grandis, padedanti tėvams susigaudyti svarbiose ir aktualiose tėvams temose“, – teigia A. Blandė.
Pedagogė, „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė pabrėžia, kad bendradarbiauti su mokykla tėvams svarbu nuo pat pirmųjų dienų. Ji pateikia patarimų, koks tėvų dalyvavimas ir įsitraukimas padeda vaikams.
„Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas yra labai svarbus, nes mums visiems rūpi vaikas. Gerų rezultatų pasiekti galime tik laikydamiesi susitarimų, nuosekliai pratęsdami ugdymą šeimoje. Po pamokų, grįžus namo, tėvams verta aptarti, kaip praėjo vaiko diena, kaip sekėsi mokykloje, ar patyrė sėkmių ir sunkumų, kas buvo įdomu, kaip jis jaučiasi mokykloje. Tokį ryšį su vaiku svarbu puoselėti kiekvieną dieną, ypač todėl, kad mokykloje vaikas praleidžia didžiąją dalį dienos, o su tėvais pabūna trumpiau. Kartu svarbu suteikti vaikui savarankiškumo laisvę ir tikėti, parodyti, kad jis gali pats ir susidėti kuprinę, ir atlikti užduotis nuo pat pirmųjų metų mokykloje“, – sako N. Venskuvienė.
„Šviesos“ sukurto „Z kartos testo tėvams“ atsakymų statistika
Kas sprendė testą?
15 tūkst. – tiek tėvelių sprendė testą (zkartostestas.lt) per pusantro mėnesio. Iš jų – apie 1200 užsienyje gyvenančių tėvelių.
55 % sprendė mobiliųjų įrenginių aplinkoje – tėvai taip pat gyvena išmaniųjų pasaulyje. 33 % – tiek sprendė priešmokyklinukų ir pirmokų (5–7 metų) tėvų, vėliau domėjimasis krito atitinkamai 28 % (8–10), 18 % (11–13). 10 % – tik tiek domėjosi paauglių tėvų (14–16 m.), 11 % – vienuoliktokų–dvyliktokų tėvai (17–19 m.) vėl tampa aktyvesni. Pasak A. Blandės, tai – nerimą kelianti tendencija, rodanti, kad paauglystėje tėvai nustoja domėtis vaikų mokymusi ir grįžta tik prieš jiems baigiant mokyklą. Tai kelia nerimą, nes kaip tik paauglystėje labai svarbus individualus dėmesys ir tėvai vis dar turi pakankamai reikšmės darant sprendimus ir pasirinkimus.
Tėvų požiūris į mokyklą
6 % – tik tiek tėvų pasitiki vien mokykla ir mano, kad mokytojai gali suteikti visą reikiamą pagalbą; 9 % – tik tiek tėvų mano, kad užtenka tų priemonių, kurių įsigyja mokykla, 51 % tėvų visada nuperka mokytojų rekomenduotas priemones; o beveik 40 % tėvų aktyviai domisi papildomomis priemonėmis arba mano, kad jos reikalingos, tik dalis jų pasimeta pasiūlos gausoje, kur sunku išsirinkti. 35 % tėvų mano, kad jų vaikų mokymosi sėkmę lemia mokytojo asmenybė, jo kompetencija, gebėjimas sudominti, o 29 % mano, kad svarbus paties vaiko tikėjimas savo galimybėmis.
Kaip tėvai padeda savo vaikams?
44 % tėvų yra tikri, kad vaikų pasiekimai būtų geresni, jei įdėtų daugiau pastangų, ir 35 % mano, kad vaikų pasiekimai dera su jų galimybėmis. Net 54 % mano, kad jų vaikai mėgsta mokytis su tuo, kas gali padėti, patarti (taip atsakė daugiausia 5–13 m. vaikų tėvai), ir tik 31 % tėvų mano, kad jų vaikai labiau mėgsta mokytis savarankiškai. 43 % padeda, kai vaikas prašo pagalbos, o 24 % norėtų padėti dažniau, tačiau ne visada yra galimybė.
Ką tėvai mano apie savo vaikus?
20 % tėvų nepastebi kokių nors išskirtinių gabumų kurioje nors srityje. Tai liūdina, nes tėvai turėtų būti tie žmonės, kurie palaiko ir skatina savo vaiko pomėgius, ieško ir papildo tai, kur vaikas jaučiasi stipresnis.
17 % tėvų mano, kad jų vaikas turi gabumų menams,
15 % tėvų mano, kad jų vaikas turi gabumų tiksliesiems mokslams,
13 % – kūno lavinimo užsiėmimams (sportui, šokiams),
12 % – kalboms.
Regimasis – toks, pasak tėvų, yra jų vaikų mokymosi stilius: 44 % tėvų mano, kad jų vaikų mokymosi stilius yra regimasis, 30 % – kinestetinis ir tik 26 % – girdimasis. Eksperimentai – tai populiariausias mokymosi būdas, pasak tėvų: 42 % tėvų mano, kad jų vaikams labiausiai patinka kūrybiniai darbai ir eksperimentai.