Perkūnija ir ją lydintys vėjai, stambi kruša bei liūtys yra vieni iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet padarantys nemažai nuostolių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (LHMT) nuo 2012 metų veikia žaibų aptikimo sistema (ŽAS), fiksuojanti atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą. Žaibų detektoriai (esantys Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) maždaug 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, ŽAS (kartu su meteorologiniais radiolokatoriais) yra nepamainomas įrankis pavojingoms audroms sekti.
Praėję 2022 metai perkūnijų atžvilgiu buvo ramesni. Nepaisant to, Lietuvoje per metus užfiksuota kiek daugiau nei 71 tūkst. žaibų išlydžių. Palyginimui, 2021 metais jų buvo net 123 tūkst. (t. y. 73 proc. daugiau). Kaip įprasta, didžioji dalis išlydžių šiemet fiksuota tarp debesų, o į žemę trenkė tik kas ketvirtas žaibas. Laiko atžvilgiu dažniausiai perkūnavo popietės ir vakaro valandomis, o pati didžiausia teorinė tikimybė būti nutrenktam žaibo fiksuota lygiai 18.20 val.
Susumavus metų duomenis, nustatyta, kad didžiausias žaibo iškrovų tankis buvo Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės r. sav., kur vidutiniškai kiekvienam kvadratiniam kilometrui teko po 2 žaibų išlydžius, tačiau kai kuriose minėtų savivaldybių dalyse žaibų tankis siekė iki 4 išlydžių/km². O mažiausiai žaibavo Biržų, Kretingos, Kelmės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse.
Daugiausia žaibų (per parą) Lietuvoje buvo birželio 10 d., kai per šalį slinko nedidelės apimties, bet labai intensyvios audros, nešančios smarkias liūtis ir labai stambią krušą. Tuomet užfiksuota beveik 13 tūkst. išlydžių. Įdomu tai, jog pernai palyginti nemažai perkūnijų pasitaikė žiemos mėnesiais, ypač vasarį, tada fiksuoti net 178 žaibų išlydžiai (2021 m. per visus 3 žiemos mėnesius jų buvo tik 6). 2022 m. vasarį per Lietuvą slinko gilūs ciklonai, jie ne tik lėmė minėtas perkūnijas, bet ir kartais sukeldavo net uraganinio stiprumo vėjo gūsius.
LHMT inf.