Kėdainiai svečius pakeri savo grožiu, o patys kėdainiečiai teigia: tai – puiki vieta šeimai ir verslui kurti. Šis miestas nepaliauja puoštis, o jį puoselėti padeda ir patys jo gyventojai. Tokie yra sutuoktiniai Jurgita ir Gediminas Norkai, prieš 15 metų grįžę iš Jungtinės Karalystės ir čia įsikūrę bei įsteigę krovinių gabenimo įmonę.
Jurgita ir Gediminas Norkai su vaikais 
Kėdainių senamiesčio tiltas 
Kėdainių vakarinis senamiestis 
Kėdainių vaizdais papuošė net vilkiką
„Kėdainiai yra strategiškai patogioje vietoje – iki Kauno galima nuvažiuoti vos per 30–40 min. Po 11 įmonės gyvavimo metų galiu drąsiai teigti: su kėdainiečiais dirbti lengviausia. Žmonės čia paprasti ir darbštūs“, – džiaugėsi kraštiečiais iš čia kilusi Jurgita.
Sutuoktinių įsteigta įmonė „Linėja transport“ mielai prisideda prie miesto švenčių organizavimo, teikia paramą Kėdainių gyventojams. Pvz., prieš dvejus metus visiems Kėdainių miesto ir rajono darželiams padovanojo po šiltnamį.
Meilę miestui atspindi ir sprendimas vieną iš vilkikų papuošti Kėdainių vaizdais.
Įmonė veikia Kėdainių senamiestyje. Anot Jurgitos, kartais miesto svečiai juokauja, kad Kėdainių senamiestis – tarsi mažasis Vilniaus Gedimino prospektas.
Senamiestis yra viena iš trijų vietų, kurią nusprendė nacionalinio architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurso „Išmanusis miestas 8“ dalyviams patikėti sutvarkyti Kėdainių rajono savivaldybė.
Jurgita pasakojo, kad, turėdami įmonę senamiestyje, jiedu su vyru jaučia pareigą šį puoselėti: „Tai ir darome. Įmonė visais metų laikais puošia pastatą, kartu ir pačią Didžiąją gatvę. Vasarą puošiame gėlynais, žiemą – išskirtinėmis dekoracijomis. Taip įmonę padarėme patrauklia fotografavimosi vieta. Investuojame į tai daug ir tai yra dovana miestui ir miesto žmonėms.“
Įsimylėjo miestą dėl reljefo
Paklausta, kas Kėdainiuose yra žaviausia, Jurgita išskyrė atnaujintą miesto parką. Jį išskyrė ir kitos kartos atstovas, Kėdainių krašto garbės pilietis, buvęs gydytojas Vitolis Laumakys, pirmąkart į Kėdainius su žmona architekte atvažiavęs iškart po studijų universitete, 1961 m.
„Man iš karto patiko Kėdainių reljefas, kad čia – ne plynas laukas, be to, čia pat tekėjo upė. Miestas pasirodė nepaprastai patrauklus, nors tada jis buvo toks, sakyčiau, nelabai sutvarkytas“, – atviravo pašnekovas.
Sutuoktinių laimei, Kėdainiams kaip tik stigo gydytojų bei architektų, o dar ir butą iškart pasiūlė. Taip ir įsikūrė mieste prie Nevėžio.
Nuo parko iki aerodromo
V. Laumakys iki šiol myli Kėdainius. Mielai pasivaikšto po išpuoselėtą miesto parką. Pašnekovą žavi ir senamiestis.
„Man patinka, kaip jis tvarkomas, nors jo planas yra toks, kad jis nepasiduoda lengvai tvarkyti. Bet malonu eiti siauromis senamiesčio gatvelėmis, matyti, kas išliko iš praeities“, – kalbėjo V. Laumakys.
Miesto svečiams buvęs gydytojas mielai aprodytų Didžiąją gatvę, kurioje apstu istorinių pastatų, žavių parduotuvėlių, nuvestų ir į gatvelę, kurios planas yra išlikęs iš XVII amžiaus. Taip pat papasakotų atvykėliams apie kadaise buvusį didžiulį Kėdainių aerodromą – jame galėdavo tūpti keturmotoriai lėktuvai.
„Kai jie skrisdavo, sukeldavo tokį triukšmą ir vėją, kad kai kam net stogai sujudėdavo“, – juokėsi V. Laumakys.
Taigi, Kėdainiai – istorija alsuojantis miestas, kuriame puikiai jaučiasi įvairių kartų atstovai ir kur kiekvienas randa ką nors įdomaus.