Pavasariui įsibėgėjus didėja ir susidomėjimas namų daržininkyste, ypač populiarios tampa ant palangių žaliuojančios prieskoninės žolelės. Žmonės jas augina ne tik kaip puošmeną, bet ir dėl vitaminų, kurių po šaltojo sezono daugeliui trūksta. Vaida Budrienė, vieno iš prekybos tinklų komunikacijos vadovė, sako, kad palangių darželiai vis labiau populiarėja, o prekyba įvairiausiomis sėklomis jau įsisiūbavo ir pastaruoju metu jos vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.
Ir medicinoje, ir virtuvėje
Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad įvairiausios žolelės ir prieskoniai vartojami nuo senos senovės. „Dar prieš pradedant naudoti kulinarijoje, įvairios žolelės buvo vartojamos dėl gydomųjų savybių. Žinoma, pavasarį gyventojai ima ieškoti būdų, kaip į organizmą susigrąžinti tas medžiagas, kurias galbūt prarado šaltojo sezono metu, todėl į savo mitybą stengiasi įtraukti ne tik kuo daugiau šviežio derliaus daržovių, bet ir prieskoninių žolelių: svogūnų laiškų, bazilikų, kalendrų, mėtų, čiobrelių, petražolių“, – pasakoja ekspertė.
Ši tendencija, anot jos, yra susijusi su pasikeitusiais mitybos įpročiais, sveikesnių produktų paieška, o šviežios žolelės ne tik paįvairina virtuvėje gaminamus patiekalus, bet ir gali pagelbėti nuo kai kurių negalavimų. Pavyzdžiui, mėtos padeda nuo pykinimo, malšina skausmą, bazilikai gali padėti kovoti su įvairiomis infekcijomis ir sustiprinti imunitetą, o čiobreliai gydo peršalimo ligas.
Kad prieskoninių žolelių būtų galima užsiauginti namuose ir jomis mėgautis jau per Velykas, J. Sabaitienė paruošė trumpą gidą, kuris padės tinkamai pasodinti ar pasėti ir prižiūrėti kiekvieną žolelę.
Svogūnų laiškai. Jie pasižymi gydomosiomis savybėmis, vitaminais bei mineralinių medžiagų gausa. Svogūnų laiškuose yra karoteno, vitamino C, kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Be to, ruošiant maistą juos galima naudoti beveik visur: svogūnų laiškais galima pagardinti ne tik salotas, bet ir sriubas, omletus, mėsos patiekalus. Geriausia svogūnų sodinukus sodinti 2–3 cm gylyje: sodinant ⅔ galvutės turi būti po žeme, trečdalis – virš žemės. Tik pasodinus geriausia juos laikyti šiltoje ir tamsioje vietoje, o daigams prasikalus perkelti ant palangės, kur svogūnai gaus daugiau šviesos. Taip pat reikėtų juos negausiai, bet dažnai palaistyti.
Bazilikai. Prieš sėdami bazilikus, išrinkite jiems labiausiai saulėtą savo namų vietą. Geriausiai bazilikai auga, kai oro temperatūra yra apie 25 °C, tačiau jiems reikia ir nemažai vandens. Laistykite bazilikus kas 3–4 dienas, liedami vandenį tiesiai į žemę, tačiau labai atsargiai, kad nenulaužtumėte trapaus stiebo ir neatvertumėte šaknų. Nuo vandens reikėtų saugoti ir bazilikų lapus.
Mėtos. Jas auginti vazone ar lovelyje balkone labai paprasta, nes šis augalas visiškai nekaprizingas. Aišku, rekomenduojama mėtas auginti saulėtoje vietoje, tuomet jos atsidėkos dar stipresniu aromatu. Tiek džiovinti, tiek švieži mėtų lapeliai labai pagardina mėsos patiekalus, ledus bei įvairius kepinius – bandeles, sausainius ir pyragus, taip pat ši žolelė puikiai tinka šaltose sriubose ir gaiviuose desertuose.
Čiobreliai. Auginti čiobrelius namuose – juokų darbas. Jie suvešės augdami ir tamsesnėje vietoje, tačiau geriausiai augs ant pietinės palangės, kur daug saulės šviesos. Pasėję čiobrelių pirmųjų jų daigų sulauksite po kokių 15–20 dienų, o tuomet tereiks juos retkarčiais palaistyti. Beje, čiobreliai nebijo sausros, netgi savotiškai ją mėgsta, todėl juos reikėtų laistyti tik tada, kai dirva visiškai išdžiūsta, o jiems dar labiau patiks, jei vandenį ne pilsite ant žemių, o purkšite tiesiai ant lapelių.
Petražolės. Ši žolelė – viena populiariausių Lietuvoje. Jomis gardinamos ir sriubos, ir salotos, ir kiti įvairūs patiekalai, o ir jų užsiauginti nėra sudėtinga. Joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros. Iš sėklų petražoles auginkite 1–2 l talpos, 15–20 cm aukščio vazonuose su drenažui skirtomis skylutėmis. Vandenyje išmirkytas sėklas sėkite maždaug 1 cm atstumu vieną nuo kitos, 3–5 mm po žeme, palaistykite, uždenkite polietileno maišeliu ir daiginkite tamsioje ir šiltoje – maždaug 20 °C – vietoje. Petražolės sudygs maždaug per 15–20 dienų, o kai tai nutiks, perkelkite vazonėlius į šviesesnę bei šiltesnę patalpą ir laistykite ne rečiau nei kas 2–3 dienas.
Kalendros. Tai kone plačiausiai pasaulyje naudojama prieskoninė žolelė, kuri, kaip ir bazilikai bei mėtos, pasižymi specifiniu ir stipriu kvapu. Norėdami kalendrų užsiauginti namuose, į vazoną ar lovelį priberkite tiek žemių, kad nuo vazono viršaus liktų vos pusė centimetro ir vėliau kalendrų šaknys gautų kuo daugiau šviesos. Ant sudrėkintos žemės plonu sluoksniu suberkite sėklas, pridenkite jas polietileno plėvele ir laikykite vazonėlius šiltoje vietoje. Kai kalendros sudygs, plėvelę nuimkite ir nepamirškite augalėlio reguliariai laistyti. Šviesa ir drėgmė atliks savo darbą, o jums beliks mėgautis kalendromis pagardintais troškiniais, salotomis ir sriubomis.
Mocarelos užkandis su bazilikų lapeliais
Reikės:
• 230 g mocarelos
• 2 didelių pomidorų
• 3 g šviežių bazilikų
• šlakelio balzaminio acto
• žiupsnelio druskos
• žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
• šlakelio alyvuogių aliejaus
Gaminimo eiga:
Mocarelą ir pomidorus supjaustykite plonais griežinėliais ir tvarkingai išrikiuokite juos lėkštėje: griežinėlis mocarelos, griežinėlis pomidoro, griežinėlis mocarelos, griežinėlis pomidoro ir t. t. Ant viršaus sumeskite šviežius bazilikų lapelius, viską apšlakstykite balzaminiu actu ir alyvuogių aliejumi, apibarstykite druska bei pipirais.