Pradinis / Knygos / 3 garsios knygos, kurios tapo tikru iššūkiu viso pasaulio vertėjams

3 garsios knygos, kurios tapo tikru iššūkiu viso pasaulio vertėjams

Knygų vertimas – tikras menas, reikalaujantis gero kalbos gramatikos išmanymo ir kultūrinio konteksto suvokimo. O tam svarbu gerai pažinti svetimos kalbos lingvistiką, išmanyti atitinkamos tautos kalbinį pasaulį. Kita vertus, net ir ilgametę patirtį sukaupę knygų vertėjai dažnai susiduria su kalbinės struktūros, frazeologizmų, naujadarų, daugiaprasmių žodžių, stiliaus ir kitų kalbos aspektų perteikimo kitomis kalbomis sunkumais.

Žinoma, knyga knygai nelygi. Didelė dalis įvairių rašytojų kūrinių yra gana sklandžiai „perkeliami“ į kitas kalbas, išlaikant turinio ir kalbos autentiškumą. Tačiau taip pat yra knygų, kurias vertėjai neretai įvardija „gyvenimo darbais“. Tai knygos, kurių vaizduojamas pasaulis ir pasakojamoji kalba sunkiai „pasiduoda“ vertimui ir pareikalauja itin daug laiko bei pastangų norint išlaikyti knygos turinio autentiškumą. Neretai tokiose knygose yra vaizduojamas fiktyvus pasaulis su nežemiškomis būtybėmis ir savitomis kalbos, elgsenos ir gyvenimo būdo taisyklėmis.

Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su visame pasaulyje išgarsėjusiomis knygomis, kurios įvairių šalių vertėjams tapo didžiuliu iššūkiu.

J. K. Rowling „Hario Poterio“ istorijos ypatumai vertimuose

J. K. Rowling „Hario Poterio“ knygų serija yra viena iš į daugiausia kalbų išverstų knygų serijų. Pirmoji serijos knyga „Haris Poteris ir filosofo akmuo“ šiandien yra išversta į daugiau kaip septyniasdešimt šešias kalbas. 2018 metų duomenimis, Hario Poterio serijos knygos yra parduotos daugiau nei 500 milijonų tiražu visame pasaulyje. Akivaizdu, jog Hario Poterio istorijos įvairiomis kalbomis sulaukė neįtikėtino populiarumo. Tačiau mažai žinoma, jog vertėjams teko susidurti su nemenkais iššūkiais verčiant J. K. Rowling kūrybą.

Hario Poterio knygų vertimus į kitas kalbas apsunkino pasakojime esanti kultūrinių nuorodų, dainų, poemų, mįslių, akronimų gausa. Be to, daugelio „magiškojo pasaulio“ personažų, vietovių ir kitų komponentų pavadinimai yra paremti žodžių žaismu, specifinės tarmės garsų sistema. J. K. Rowling į Hario Poterio istoriją taip pat įpynė vertimui „nepaslankių“ sugalvotų žodžių, frazių, pokštų, anagramų. Taigi nieko stebėtino, jog Hario Poterio istorijos skirtingomis kalbomis yra įgavusios skirtingų prasminių atspalvių ir pakitusių lingvistinių, kalbos stiliaus išraiškų.

Be to, kai kuriuose „Hario Poterio“ vertimuose į užsienio kalbas yra pakeisti maisto ir daiktų pavadinimai, asmenvardžiai, vietovardžiai, naujai adaptuoti akronimai, siekiant juos priartinti prie atitinkamos kalbos ir kultūrinio konteksto. Pavyzdžiui, musulmoniškų šalių skaitytojams kiauliena buvo keičiama į kiaušinius, o alkoholiniai gėrimai – į vandenį. Paskutinės Hario Poterio knygos originalus pavadinimas „Haris Poteris ir Mirtinos šventovės“ (Harry Potter and Deathly Hallows) daugelyje šalių pakeistas į „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“ (Harry Potter and the Relics of Death).

J. R. R. Tolkieno „Hobitas“ ir vertimams sunkiai pasiduodantis „elfų pasaulis“

1937 metais pirmąkart publikuota anglų kalbos ir viduramžių literatūros specialisto, rašytojo J. R. R. Tolkieno knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ yra garsiosios „Žiedų valdovo“ trilogijos įžanginė dalis, priešistorė. Magiškoji „Hobito“ pasaka visame pasaulyje yra parduota daugiau nei 100 milijonų tiražu ir išversta į daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Iki šių dienų knyga dėl joje susipinančių įvairių religinių, mitologinių motyvų ir simbolizmo sulaukia didelio susidomėjimo tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusių skaitytojų.

Neretai galima išgirsti, jog J. R. R. Tolkieno fantastinės istorijos prasideda nuo kalbos. Filologinį išsilavinimą turintis J. R. R. Tolkienas per savo gyvenimą sukūrė daugybę dirbtinių kalbų, jos buvo perkeltos ir į jo kūrinius. Kalbų išradinėjimą rašytojas vadino gloskopija, o labiausiai išvystytu jo gloskopijos projektu tapo elfų (Elvish) kalbų šeima. Iš jų žinomiausios kvenja (Ouenya) ir sindarinų (Sindarin) kalbos.

Kurdamas „Hobito“ pasaulį, J. R. R. Tolkienas istoriją perteikė pasitelkdamas savo sukurtą kvenja kalbą. Kvenja kalba, kuria kalbėjo fiktyvaus Viduržemės pasaulio elfai, gramatiškai panaši į suomių bei graikų, lotynų kalbas. Tačiau kadangi J. R. R. Tolkienas iš pradžių nepaskelbė savo sukurtos kalbos vertimo paaiškinimų, originalioje knygoje skaitytojams buvo palikta „elfų kalbos“ interpretavimo laisvė.

Tačiau, pradėję versti „Hobitą“ į užsienio kalbas, knygų vertėjai susidūrė su dideliais iššūkiais. Verčiant „Hobitą“, prireikė atsižvelgti į visus autoriaus kūrybinius raštus, susijusius su „elfų pasauliu“, analizuoti į kitas kalbas išverstus „Hobito“ variantus. Pavyzdžiui, prie pirmojo „Hobito“ vertimo į žydų kalbą dirbę keli vertėjai teigė, jog knygos vertimas privertė atitrūkti nuo gyvenimo ir diena po dienos dirbti neskaičiuojant valandų. Lietuviškasis vertimas: vaga.lt/hobitas-arba-ten-ir-atgal

Tiesa, J. R. R. Tolkienas vertėjams pateikdavo kalbos instrukcijų, jas ilgainiui vis papildydavo. Bet nors 1966–1966 metais autorius parengė vertėjams skirtą „Žiedų valdovo nomenklatūros vadovą“, kuriame galutinai išdėstė „elfų pasaulio“ vietovardžių ir asmenvardžių sąrašą su vertimo patarimais, vadovas buvo pritaikomas tik vertimams į germanų kalbą.

Knygų vertėjai tikina, jog J. R. R. Tolkieno kūrinių vertimas reikalauja išsamesnio įsigilinimo į autoriaus kūrybą nei daugumos rašytojų atveju. J. R. R. Tolkieno kūryba yra persmelkta lingvistinių subtilybių, kalbinių žaidimų – jis pats teigė „verčiantis“ savo knygas į anglų kalbą remdamasis rankraščiais, parašytais „hobitų akimis“. Be to, autoriaus vartojama kalba yra archajiška, nestatiško kalbėjimo stiliaus. Dar savo vadove jis rašė, kad jo kūrybos vertėjai gali išlaikyti kūrinio autentiškumą ir kalbos natūralumą tik remdamiesi archajiškesnėmis savos kalbos formomis arba jai giminingomis kalbomis.

Vertimuose pakitusi Suzanne Collins „Bado žaidynių“ visata

Amerikietės rašytojos Suzanne Collins jaunimo knygų serija „Bado žaidynės“ skaitytojus nukelia į fikcinę Bado žaidynių visatą – dar vieną alternatyvų distopinės ateities pasaulį, kurio veikėjams būdingas savitas žodynas, elgsena ir realybės suvokimas. Didelio pasisekimo sulaukusi knygų serija yra parduota daugiau nei 100 milijonų kopijų tiražu ir išversta į penkiasdešimt vieną kalbą.

Kadangi Suzanne Collins savo kūriniuose perteikė fiktyvų distopinį pasaulį, kuriame netrūko išgalvotų „realybės“ apibūdinimų ir nuorodų, kaip ir „Hario Poterio“ atveju, „Bado žaidynių“ vertimuose netrūko įvairiausių neatitikimų. Pavyzdžiui, arabų kalbos vertime istorija pasakojama ne pirmuoju asmeniu esamuoju laiku (kaip originaliame kūrinyje), o būtuoju laiku. Kritikai teigia, jog toks istorijos adaptavimas atima iš skaitytojų galimybę labiau susijungti su pasakojama istorija. Taip pat „Bado žaidynių“ vertimuose į kitas kalbas išryškėja nemažai pasakojimo neatitikimų, tokių kaip skirtingas veikėjų vaidmenų svarbos perteikimas.

Žinoma, daugeliui vertėjų daugiausia sunkumų sukėlė rašytojos sukurto fiktyvaus ir distopinio pasaulio vaizdavimas. Iššūkių kėlė vietovardžių perteikimas, autorės išgalvotų aukštųjų technologijų aprašymas, neįprasta veikėjų kalba, persmelkta savitais akcentais ir specifine tarme. Taip pat Suzanne Collins savo kūriniuose nepagailėjo išgalvotų žodžių, kuriais apibūdino fiktyvius „Bado žaidynių visatos“ gyventojus, gyvūnus, augalus, įvairius ritualus. Natūralu, jog išlaikyti autentišką tokios istorijos pasakojimą vertimuose buvo sudėtinga.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top