Keičiantis sezonams kinta ir mūsų mityba, ypač šaltuoju metų laiku. Šviežius vaisius ar daržoves vis dažniau pakeičia sotesni, kaloringesni maisto produktai. Tačiau gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė skatina nepamiršti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos normos ir suvalgyti bent 5 vaisius ar daržoves per dieną ir šaltuoju metų laiku.
Daugiausia gerųjų medžiagų žiemą galima gauti būtent iš šakninių daržovių. Taigi kokius produktus pasirinkti ir išlikti ne tik sveikiems, bet ir sotiems bei energingiems žiemą? Natūralu, jog žiemą norisi valgyti daugiau ir riebesnio maisto – už lango tamsu, tampame vangesni ir energijos trūkumą norisi padengti maistu. Tačiau nepatariama rinktis riebaus maisto, nes žiemą judame mažiau. Vertinga rinktis šaknines daržoves. Pateikiame jų sąrašą ir naudą organizmui.
Gerosios savybės
Žiemą patariama rinktis tas daržoves, kurios „šildo“ organizmą, tai yra visos šakninės daržovės – morkos, švieži neapdoroti burokėliai, saliero šaknys ir ridikai. Jas vartojant sotumo jausmas išliks ilgiau. Šakninės daržovės ilgiau išlieka šviežios, jeigu yra laikomos tinkamoje temperatūroje.
Morkos – tai nekaloringos daržovės, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir troškintas, kepintas, naudoti salotoms, pyragams ar spausti sultis. Anot gydytojos dietologės, naudingiausi sveikatai yra morkose esantys beta karotinas ir skaidulos. Be to, ši šakninė daržovė – puikus antioksidantų šaltinis. Morkose gausu vitaminų C, A, K ir B8, kalio, geležies, vario ir mangano. Patarimas: morkas ruoškite ir valgykite su trupučiu riebalų, pavyzdžiui, šlakeliu aliejaus, organizmas geriau pasisavins visas gerąsias medžiagas.
Burokėliai tinka ne tik salotoms, bet ir garnyrui ar sriubai. „Burokėliuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos tonizuoja organizmą, padeda stiprinti kraują, stiprina imunitetą“, – teigia dietologė. Patarimas: ne tik virkite, bet ir apkepkite orkaitėje burokėlių griežinėlius su feta ar mocarelos sūriu ir prieskoninėmis žolelėmis.
Salierai kulinarijoje vartojami ne tik kaip daržovės, bet ir kaip prieskonis, nes maistui tinka ne tik lapai, bet ir šaknys. Galima vartoti žalią, virtą ar keptą. Tinka salotoms, sriuboms ir troškiniams. Patiekalams suteikia ne tik naujų skonio savybių, bet ir aromatą. Anot dietologės, salierai gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir virškinimą.
Ridikų yra skirtingų rūšių: baltieji, juodieji ir paprastieji. Pavyzdžiui, baltieji vertinami dėl savo aštroko ir kartaus skonio. Ridikai dera su morkomis, salierų šaknimis, porais ar kopūstais. Jų galite įtarkuoti į sriubą, daržovių ar mėsos troškinius, ruošti salotas. Dietologė pataria šias daržoves įtraukti į valgiaraštį, nes jos turi daug širdžiai reikalingo kalio, kraują stiprinančios geležies, natrio, taip pat kalcio ir kalio, C ir B grupės vitaminų.
Receptas – įdaryti burokėliai
Reikės: 6 vidutinio dydžio virtų burokėlių, 6 rūgštesnių obuolių, 6 valg. š. biriai virtų ryžių, 2 valg. š. razinų, 2 valg. š. sviesto, 100 g 15 proc. riebumo grietinės, 1 valg. š. kapotų riešutų, žiupsnelio druskos, pipirų ir cinamono.
Gaminimas: burokėlius nulupkite, išskobkite vidų, pabarstykite druska, pipirais. Obuolius nulupkite, stambiai sutarkuokite ir sumaišykite su ryžiais, razinomis bei cinamonu. Šia mase įdarytus burokėlius sudėkite į karščiui atsparų indą, ant kiekvieno uždėkite po šaukštą grietinės, užberkite riešutų. Į indą įpilkite truputį vandens, įdėkite sviesto ir kepkite orkaitėje apie 30 min.