Pradinis / Sportas / Agnė Šerkšnienė – apie išpildytą svajonę Romoje, baimę dėl COVID-19 testo ir (ne)pamirštą traumą

Agnė Šerkšnienė – apie išpildytą svajonę Romoje, baimę dėl COVID-19 testo ir (ne)pamirštą traumą

10 metų – tiek laiko praėjo nuo paskutinio Lietuvos bėgiko pasirodymo Deimantinės lygos pagrindinėje programoje. Agnė Šerkšnienė nutraukė tylą ir kvietimą į prestižines lengvosios atletikos varžybas išnaudojo ypač sėkmingai. Romoje 400 m lietuvė nubėgo per 51,80 sek., pasiekė geriausią sezono rezultatą ir išplėšė antrą vietą. Už mūsiškės nugaros liko 0,14 sek. atsilikusi Europos čempionė, pasaulio čempionatų prizininkė Justyna Swiety-Ersetic.

Agnė Šerkšnienė. Alfredo Pliadžio nuotr.

2018 metais net septyniskart Lietuvos rekordus gerinusi A. Šerkšnienė pernai Europos uždarų patalpų čempionate užėmė ketvirtą vietą, tačiau vėliau kone metus bandė atsigauti po patirtos traumos.

Išsipildė ilgai laukta svajonė – debiutavote Deimantinės lygos varžybose. Prisimename, kad buvo vilčių dalyvauti 2018 metais, tačiau tada kvietimo gauti nepavyko. Koks buvo kelias iki to debiuto Deimantinės lygos varžybose?

Norėjau dalyvauti ir vis dar noriu. Kelis kartus esu bėgusi parengiamojoje programoje, tai tos Deimantinės lygos esu šiek tiek mačiusi. Tačiau parengiamojoje vis tiek būna ne tokios pajėgios dalyvės. Šį kartą pagaliau bėgau pagrindinėje programoje, bet COVID-19 versijoje (juokiasi). Šiandienos aplinkybėmis varžovės buvo stipriausios, bet, kai būna normalus sezonas, susirenka dar stipresnės. Išlieka svajonė dalyvauti su pačiomis stipriausiomis ir sugebėti varžytis su jomis.

O tada, kai sužinojote, kad dalyvausite etape Romoje, atsirado jauduliukas arba didesnis laukimas?

Buvo labai įdomiai. Jau anksčiau norėjau užsitikrinti vietą tarp dalyvių, bet šiemet dar nebuvau nubėgusi per 51 sek. Su 52 sekundėmis buvau kiek per silpna patekti. Tada sutikau dalyvauti varžybose Belinconoje (Šveicarija), bėgau antradienį. Prieš tai, penktadienį ir šeštadienį, dalyvavau Šveicarijos čempionate, dvi dienas bėgau 400 m ir antrąją pasiekiau geriausią sezono rezultatą (51,84 sek. – aut. past.). Tada parašiau vadybininkei, jog pasiekiau tokį laiką, ir kai grįžau namo, ji man vakare parašė: „Taip, gali važiuoti į Deimantinę lygą.“

Iš tikrųjų tada buvau labai pavargusi po dviejų dienų, žinojau, kad laukia Belincona, ir pagalvojau: „Ou, dabar reikia padirbėti.“ (Juokiasi.) Bet nieko, tai buvo momentinis nuovargis, per savaitgalį atsigavau, pailsėjau, sėkmingai nuvykau ir varžybose jaučiausi labai gerai.

Norint dalyvauti varžybose, reikėjo turėti ir neigiamą COVID-19 testo atsakymą. Kokios apsaugos priemonės buvo pačioje Romoje?

Reikėjo darytis testą ir dėl to buvo neramiausia. Kiek žinau, daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Aš jaučiausi labai gerai. Testą pasidariau antradienį ryte Šveicarijoje, prieš išvažiuodama į varžybas Belinconoje. Tada buvo neramu, ar spės laiku atsiųsti rezultatus, nes trečiadienį turėjau vykti į Milaną, iš kurio buvo skrydis. Be testo rezultato nebūtų net įleidę į viešbutį Romoje, tai sužinojau tik atvykusi. Džiaugiuosi, kad spėjo atsiųsti rezultatus, kad jie buvo neigiami, bet tikrai iki paskutinės minutės, važiuodama į Milano oro uostą, jaudinausi – o kas, jeigu tas testas bus teigiamas (juokiasi). Nebuvau užtikrinta, kad galėsiu dalyvauti. Sezonas keistas, yra kaip yra, visiems taisyklės vienodos.

Žiūrint į Jūsų rezultatus Šveicarijos čempionate ir Deimantinės lygos varžybose, galima sakyti, kad esate sveika ir trauma jau praeityje?

Dabar labai džiaugiuosi šio sezono rezultatais, bet pasiruošimas jam buvo visiškai kitoks. Pasiruošimas keistas, treniruotės karantino metu keistos, nebuvo stovyklų. Nepamirškime, kad sezoną pradėjau su 53,2 sek. rezultatu ir tada apie 51 sek. tikrai negalvojau. Savęs nespaudžiau, žinojau, koks mano kelias. Ruošiausi visus metus, kovojau su ta trauma ir jos padariniais. COVID-19 neišblaškė, stengiausi per daug nekreipti dėmesio, nenukrypti nuo savo kelio ir reabilitaciją, pratimus žingsnis po žingsnio atlikau.

Pradėjau sezoną su 53 sek., paskui poroje varžybų nubėgau per 52 sek., o dabar poroje – per 51 sek. Džiaugiuosi procesu, buvo smagu dalyvauti. Pati trauma jau praėjusi, bet vis dar yra disbalansas, kuris primena, kad reikia specialių pratimų, reikia sutvirtėti. Šį sezoną grįžau į tokią būseną, kuri leidžia tinkamai pasiruošti kitam sezonui.

Žiūrime į rezultatus, bet galime pažiūrėti ir į pavardes bėgikių, kurias pavyko aplenkti Romoje. Europos čempionė Justyna Swiety-Ersetic už Jūsų, pajėgi britė Laviai Nielsen taip pat. Kiek tai suteikia pasitikėjimo, kad esate bent jau Europos elite?

Romoje buvo stipriausios europietės, o konkurencija yra gerai, nes visada duoda gerų rezultatų. Dėl to, kad jas aplenkiau, yra smagu. Norisi užimti kuo aukštesnę vietą, bet labiau žiūriu į rezultatą. Jei visos būtume bėgusios po 50 sekundžių, lygis būtų buvęs visai kitas. Tokiame lygyje varžytis su tokiomis varžovėmis yra labai smagu. Tokias varžybas labai mėgstu ir esu jų labai pasiilgusi. Bet varžovės galbūt jau yra pavargusios, o aš nesijaučiu pavargusi. Sakau, kad sezoną pradėjau kone tris kartus: startavau pavasarį, tada buvo pertrauka, padidėjo krūvis treniruotėse, tada vėl keli startai ir vėl kelių savaičių pertrauka, o dabar jaučiuosi tarsi vėl pradėjusi sezoną. Man nėra emocinio, psichologinio nuovargio, jaučiuosi tikrai gerai. Smagu dalyvauti ir smagu laimėti (šypsosi).

Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top