Dublino lietuvių rengiami „Lyrikos vakarai“, jau tapę sielos švente daugeliui Airijos lietuvių, skirti skaitomajai ir dainuojamajai poezijai, šiemet švenčia penkerių metų jubiliejų. Teatralizuotuose pasirodymuose, kurie kaskart suburia vis daugiau gerbėjų, dalyvauja įvairūs vietos lietuviai muzikantai ir poetai – jiems tai yra puiki galimybė savo kūrybą pristatyti didesnei auditorijai. Vasario 22-ą dieną renginių ciklo organizatorės vėl kviečia visus poezijos gerbėjus susitikti ir atšvęsti „Lyrikos vakarų“ penkerių metų gimtadienį.
Pirmieji penkeri metai žmogaus gyvenime nėra daug. Tačiau jie pilni naujų patirčių ir įspūdžių. Vis dėlto šįkart – ne apie žmogų, o apie poezijai skirtus renginius Airijos lietuviams. Kažkada prasidėję nuo nedrąsiai išsakytos idėjos, šiandien „Lyrikos vakarai“ tapo įgyvendinta realybe.
Prieš penkerius metus Dubline gyvenančios dvi draugės, kasdieniškai susėdusios prie kavos puodelio, pradėjo dalytis savo mintimis. Jų mintys buvo nekasdienės, bet panašios. Abi svajojo Airijos sostinėje surengti poezijos ir muzikos vakarą čia gyvenantiems tautiečiams.
Taip visai netikėtai viena kitai pasipasakojusios savo svajones, Loreta Vaičiūtė, Dublino „4 Vėjų“ lituanistinės mokyklos mokytoja, ir Rasa Raižienė, Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė, nusprendė suorganizuoti pirmąjį poezijos vakarą. Veiksmas iš karto įgavo pagreitį: buvo paskelbta bendraminčių paieška, vieni po kitų atsiliepė tautiečiai, susidomėję renginiu. Netrukus susibūrė visa kūrybinė grupė, joje šiuo metu dirba šešios moterys. Rasa rūpinasi visais organizaciniais reikalais. Loretos rankų šiluma apgaubia kiekvieną vakarą: ji gamina rankų darbo pakvietimus, programėles, scenos dekoracijas ir netgi mažas dovanėles žiūrovams, kurios užburia savo nuoširdumu ir paprastumu. Nuo pat pirmojo renginio iniciatorėms visuose darbuose padeda Asta Stankevičienė. Antrais metais į kūrybinę grupę įsiliejusi Vita Adomaitienė aktyvi tiek scenoje, tiek renginių scenarijaus kūrybos procese. Vėliau į kūrybinės grupės veiklą įsitraukė režisierė Laima Gudonavičienė, kurios vyras muzikantas Gintautas groja ir įgarsina visus renginius. Vėliausiai prie kūrybinės grupės prisijungė ilgą laiką žiūrove buvusi Inga Vernė – ji rūpinasi atlikėjų sceniniu makiažu.
Kai kas laikui bėgant pasikeitė. Viena iš pirmųjų prie kūrybinės grupės prisijungusi Laima Prokofjevienė vėliau įkūrė pirmąjį Airijos lietuviškąjį teatrą „Alternatyva alternatyvai“ ir iki šiol jam vadovauja. Kita buvusi kūrybinės grupės narė Simona Tomkutė prisijungė prie kito lietuviško – Dublino mažojo – teatro trupės. Daug idėjų „Lyrikos vakarų“ istorijoje įgyvendino ir Eglė Šverčiauskienė. Ji grįžo į Tėvynę ir šiuo metu gyvena Lietuvoje. Visos jos Airijos lietuvių kultūriniame gyvenime paliko ryškiai įmintas pėdas.
Pirmasis vakaras, įvykęs 2009 m. vasarį, iš karto po šv. Valentino dienos, buvo skirtas švelniam Meilės jausmui ir vadinosi „Neklauski meilės vardo“. Kūrybinės grupės senbuvės puikiai prisimena, kaip tada, renginių organizavimo patirties neturėdamos, bandė kurti scenarijų, kvietėsi norinčius dalyvauti vietinius lietuvius muzikantus, poetus ir puošė renginio patalpą: iš namų nešė žvakes, stalines lempas, staltieses, indus, o Astos mama Onutė visiems būsimiems renginio svečiams kepė didelį cinamonu kvepiantį obuolių pyragą. Pirmasis į renginio organizatorių kvietimą atsiliepė Jonas Krauklys iš Vidurio Airijos miestelio Mulingaro – dainuojantis bardas, pats kuriantis muziką savo ir poeto P. Širvio eilėms. Paskambinęs pasisiūlė renginyje atlikti savo kūrinius – ir ne vienas, o su visa bardų grupe. Vėliau Jonas tapo neatsiejamu „Lyrikos vakarų“ atlikėju, o jo sukurta daina „Airijos vėjas“ tapo neoficialiu „Lyrikos vakarų“ ciklo himnu.
Po pirmojo sėkmingo renginio, entuziazmo pakylėtos organizatorės išsijuosusios ėmėsi darbo. Renginys keitė renginį. Tais metais įvyko net penki poezijos ir muzikos vakarai: gavėnios vakaras „Keturiasdešimt žingsnių“, liepos mėnesį Lietuvos ambasadoje Dubline – Mindaugo dienai skirtas renginys „Aš Lietuvą sukūriau iš grumstelio“, rudenį pasitiko ramybe dvelkiantis vakaras „Prisėsk šalia“, o prieš šventas Kalėdas poezijos mėgėjus pradžiugino šventė „Uždegsiu keturias žvakes“.
Antraisiais kūrybos metais „Lyrikos vakarai“ peržengė Dublino ribas – antrame pagal dydį Airijos mieste Korke įvyko Valentino dienai skirtas vakaras ,,Apie meilę juokais ir rimtai“. Neliko nepastebėti ir jaunieji žiūrovai, jiems buvo skirtas vakaras-pasaka „Katinėlis ir gaidelis“. Nuo to laiko įvyko daug įvairioms šventėms ir progoms skirtų renginių. Tačiau ypatingos šventės visada buvo kuriamos Kalėdoms, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasados Airijoje darbuotojais, pakviečiant prie tradiciškai ambasadoje įžiebiamos Kalėdinės eglutės Airijos lietuvius, neabejingus kultūrai ir menui.
Organizuojant „Lyrikos vakarus“, kurie jau seniai tapo miela tradicija Airijos lietuviams, atsiskleidė ne vienas užslėptas talentas, užsimezgė pažintys su atlikėjais iš įvairių Airijos miestų: Balinrobo, Korko, Vaterfordo, Mulingaro. Taip pat renginius dažnai paįvairina Airijoje dirbančio lietuvio kunigo Egidijaus Arnašiaus atliekamos dainos ir visada publikos laukiami žinomi atlikėjai Nojus, Raimonda Masiulytė, Jurgita Čepkauskė. Scenoje savo jėgas išbandė ir nemažas būrys Dublino „4 Vėjų“ mokyklos moksleivių.
Tad pabaigoje norėtųsi lyriškai paklausti: ar kada nors stebėjote žiedlapių pūgą gegužę? Ar susimąstėte, kaip trumpai gyvena snaigė? Nukrenta ant delno ir jos jau nebėra… O ar matėte rudeninių lapų šokį vasaros vėjyje? O gal Jus lietė melsva banga, atsiritusi prie kojų? Viskas, kas tikra, vyksta taip trumpai. Ir ne visada surandame laiko pamatyti tuos mažyčius stebuklus, kurie kasdien vyksta šalia mūsų. „Lyrikos vakarai“ Jums dovanoja juos – tuos mažyčius stebuklus – jau penkerius metus. Iki pasimatymo penktojo gimtadienio šventėje, kuri pavadinta irgi lyriškai – „Iš širdies į širdį“.
Parengė Arūnas Teišerskis
