Bene žymiausias lietuvių kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis po ilgokos pertraukos pirmąkart savo įspūdingoje karjeroje teatre vaidina lietuvį emigrantą. Nors vienas iš jo trijų sūnų gyvena ne Lietuvoje, o aktorius neatmeta galimybės ir pats išvykti gyventi į Londoną, labiausiai jis sielojasi dėl Lietuvos. „Dar buvo pats Nepriklausomybės klestėjimas, jau tada Vaižgantas sakė: „Gelbėkit Lietuvą!“ Ką jis turėjo galvoje, apie ką jis galvojo, sunku pasakyt, bet, ko gero, šiandien jis pakartotų tuos žodžius. Kur ta mūsų laisvė, kur tas mūsų išvajotas rojus?“ – svarsto R. Adomaitis.
Išskirtinis pokalbis su aktoriumi – jau šį sekmadienį 17.35 val. laidoje „Stilius“ per LRT televiziją. Laidos autorė ir vedėja Violeta Baublienė.
Aktorius atviras: nors pasiekė teatro ir kino aukštumų, buvo gerbiamas ir pripažintas, sako, ne kartą jautėsi priklausomas nuo daugybės dalykų. Pamažu suprato – aktoriai apskritai nesą kūrėjai, o yra tik vertybių, reiškinių interpretuotojai. „Neseniai pažiūrėjau filmą „Velnio nuotaka“. Galvoju, palauk, pažiūrėk, seniai matei, jau ketvirtis amžiaus praėjo, nuostabu. Jeigu Lietuva būtų nors kiek didesnė arba būtume buvę arčiau Vakarų, šiandien apie Vaivą Mainelytę kalbėtų kaip apie didelę žvaigždę, fantastiškai ji sukūrė savo Jurgą, fantastiškai…“
Ištuštėjusiuose šeimos namuose vartydamas nuotraukas, Regimantas Adomaitis pasakoja greta savęs turėjęs fantastišką gyvenimo moterį. Su aktore Eugenija Bajoryte susipažino vaidindami filme „Jausmai“. Po filmo Eugenija tapo jo žmona. Tačiau šiandien Regimantas atsidūsta: Eugenija buvo puiki žmona, beveik viena užaugino jų tris sūnus. Tačiau tik jos netekęs aktorius suprato, kad jai buvo prastas vyras: „Buvau iš tų kvailių, kurie dėl idėjos gali atsisakyt to, ką pats gyvenimas, Dievas siūlo, kas krenta į rankas. Turbūt buvau labai prastas vyras savo žmonai.“
Apčiuopiamų gėrybių tuomet nevertinęs, prisimena, jog buvo pernelyg atsidavęs aktorystei, kiekvieną sezoną dirbo teatre ir dar filmuodavosi. Sako, vasarą namie nedažnai ir pasirodydavęs. O vaikai augo tarsi savaime, be jo pamokymų, kaip reikia gyvent, elgtis, bendrauti. Šeimos krūvis gulė tik ant žmonos pečių. „Prieš porą dienų mano viduriniam Gediminui gimė mergaitė. Londone. Tarp kitko, neturiu nė vieno lietuvio anūko. Vyriausio Vytauto žmona Rūta gimdė Amerikoje, o dabar Gediminas padovanojo man anūkę Anglijoje. Va taip ir nyksta tauta. Mūsų anūkai jau nebe lietuviai“, – apgailestauja Regimantas Adomaitis.
Garbaus amžiaus sulaukęs aktorius pasakoja, jog pastaruoju metu jo gyvenimo ir kūrybos tempas sulėtėjęs. Bohemiškų pasisėdėjimų neliko, daugiausia laiko jis praleidžia gamtoje, kaimo sodyboje, neslepia net ir teatro jau „atsivalgęs“. Sako, po žmonos Eugenijos mirties ne tik teatras – beveik niekas jo nedomina. Nevaikšto jis į teatrą, nežiūri, kaip vaidina kiti: „Aš jau teatro taip nebemėgstu, kaip anksčiau, kaip jaunystėje, kaip tada, kai svajojau apie jį.“
Parengė Virginija Bunevičiūtė