Airija – sala vakariniame Europos pakraštyje, skalaujama atšiaurių Šiaurės Atlanto bangų. Dar prieš 20 metų ji buvo iš esmės nežinoma lietuvių emigracijos žemėlapyje, o XX amžiaus pabaigoje čia gyvenančius lietuvius turbūt buvo galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Viskas ėmė keistis XXI amžiuje, kai 2000 metais pradėjo riaumoti ekonominis „keltų tigras“ ir emigrantai iš gintaro krašto pamažu atrado smaragdinę šalį. O 2004 metais Lietuvai tapus visateise ES nare lietuvaičių gretos ėmė augti geometrine progresija įvairiose Airijos vietovėse: Dundalke, Galway, Korke, Mayo, Meath, Monaghane, Offaly, Waterforde ir Dubline bei jo apylinkėse. Pastarajame mieste ir jo apylinkėse tautiečių koncentracija iki šiol yra bene didžiausia žaliojoje saloje. Šiuo metu beveik neįmanoma rasti bent kiek didesnio Airijos miestelio ar kaimelio, kur galėtum šimtu procentų būti tikras, jog, lietuviškai garsiai apkalbėjus gatvėje sutikto nepažįstamojo išvaizdą, pastarasis neatsisuks ir neleptelės ko nors ta pačia kalba atgal.
Nuo 2000 metų vis didėjant į Airiją atvykstančių lietuvių skaičiui ir išaugus jų poreikiui bendrauti tarpusavyje, informatiko Lino Jakučionio (vėliau jis tapo pirmuoju bendruomenės pirmininku) iniciatyva įkuriama elektroninio pašto konferencija, pradedami kas mėnesį rengti tautiečių susitikimai Dublino centre esančiame „Vat House“ bare. 2004 metais, gausiai į Airiją plūstant ne tik pavieniams viengungiams, ieškantiems laimės sparčiai besiplečiančioje Airijos darbo rinkoje, bet ir jaunoms šeimoms su vaikais, atsiranda poreikis organizuoti bendravimą ir tarp lietuvių vaikų. Tais metais bendraminčių Lino Jakučionio, Jurgos Vidugirienės, Arūno Teišerskio, Linos Zapivalovos bei aktyviosios tuometės Lietuvos Respublikos laikinosios reikalų patikėtinės Airijoje Izoldos Bričkovskienės (ji vėliau tapo ir pirmąja Lietuvos ambasadore Airijoje, kai vietinės Lietuvos atstovybės statusas buvo pakeltas iki ambasados rango) pastangomis duris atveria pirmoji lituanistinė mokykla Dubline – „4 vėjai“. Jos pavyzdžiu vėliau susikuria Dundalko „Kovo 11-osios“, Korko „Bangos“, Galway bei kitos lituanistinės mokyklos.
2004 metų rugsėjį į „4 vėjų“ mokyklos atidarymą atėjusius 40 įvairaus amžiaus moksleivių po savo sparnu priglaudė laikinoji reikalų patikėtinė I. Bričkovskienė. Šių dienų didžiausia Europoje lituanistinė mokykla „4 vėjai“ pirmaisiais savo gyvavimo metais glaudėsi Lietuvos Respublikos atstovybės patalpose. Pamokos vyko netgi virtuvėje, vaikams sėdint ant grindų, nes nebuvo pakankamai kėdžių susodinti visiems mokiniams. Juk svarbiausia buvo išlaikyti tautinį identitetą puoselėjant mintį, jog po kelerių metų mokykla sustiprės ir išaugs, o jos moksleiviai kada nors sugrįš atgal į Tėvynę.
2005 metų sausį, „4 vėjų“ mokyklai padėjus pirmuosius oficialios lietuviškos veiklos pamatus, buvo teisiškai įregistruota Airijos lietuvių bendruomenė (toliau – ALB), o per pirmąjį suvažiavimą išrinkta ALB Taryba. Jai pirmininkauti paskirtas L. Jakučionis. Tais pačiais metais dirbti į Airiją atvyko Lietuvių katalikų misijos kunigas kapelionas Egidijus Arnašius.
Nemažėjant atvykstančiųjų srautams ir daugeliui jau įleidus šaknis, pradėti steigti įvairūs meno kolektyvai, kurie, pasak Dublino skyriaus pirmininkės Rasos Raižienės, sukuria šventę mūsų sielai. Prieš aštuonerius metus lietuviškose mišiose susipažinęs jaunimas susibūrė į tautinių šokių kolektyvą „Lietuviškas dobilas“, prieš šešerius metus „4 vėjų“ mokyklos mokytojos Rasa Raižienė ir Loreta Vaičiūtė subūrė poezijos mėgėjų kūrybinę grupę ir pavadino ją „Lyrikos vakarų“ vardu (ši prisideda prie daugelio renginių organizavimo), o prieš penkerius metus „Lyrikos vakaruose“ veiklą pradėjusi Laima Prokofjevienė įkūrė pirmąjį Airijoje lietuvišką teatrą „Alternatyva Alternatyvai“. Vėliau atsirado dar vienas teatras – Dublino mažasis teatras, šokių ir dainų kolektyvai Monaghane, Waterforde. Taip pat ėmė kurtis įvairios tautiečių grupės, norinčios užsiimti labdaringa veikla. Iš jų aktyviausia yra su Lietuvos organizacija „Mamų unija“ bendradarbiaujanti paramos ir labdaros grupė „Airijos lietuviams rūpi“. Prieš dvejus metus, minėdami Pasaulio lietuvių vienybės dieną, vietiniai bėgimo entuziastai įkūrė Airijos lietuvių bėgikų klubą. Čia jie savo pomėgį sportuoti derina su dalyvavimu įvairiuose viešuose bėgimo renginiuose bei labdaringa veikla.
O visų komercinių Airijos lietuvių įkurtų įmonių įmonėlių – parduotuvių, kirpyklų, grožio salonų, tortų bei duonos kepėjų, kompiuterių taisytojų, buhalterių, vertėjų ir kitokių verslų – turbūt ir suskaičiuoti nepavyktų.
Ir štai 2015 metai – vienai jauniausių pasaulio lietuvių bendruomenių jau dešimt metų! Dešimt metų nepailstamo darbo puoselėjant lietuvybės daigą akmenuotoje Airijoje. Per tą laikotarpį buvo įgyvendintas ne vienas itin svarbus projektas. Šiemet lietuvaičiai, vadovaujami L. Prokofjevienės, prisidėję prie airių grupės „City Fusion“, jau devintus metus iš eilės dalyvavo pagrindinio Dublino Šv. Patriko dienos eisenoje. Kasmet tradiciškai organizuojamas visos Airijos lietuvių sąskrydis „Mums vis dar reikia sparnų“, kuris vyksta vakarinėje Airijos dalyje esančiame Balinrobo miestelyje. Jo apylinkėse 1935 metais lietuvių kilmės lakūnas Feliksas Vaitkus, kartodamas S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, turėjo avariniu būdu nusileisti, pritrūkęs degalų tolesnei kelionei į Lietuvą. Šiuo metu Balinrobe veikia A. Vaitkaus muziejus, jame eksponuojami tris dienas šiame miestelyje praleidusio lietuvio lakūno laiškai bei nusileidimo metu apgadinto lėktuvo dalys, o vietiniai gyventojai ir miestelio svečiai iki šiol šį tada išskirtinį gilioje Airijos provincijoje atsitikusį įvykį pamini per miestelio Šv. Patriko dienos paradą nešdami lėktuvo „Lituanica II“ stilizuotą maketą.
2013 metų rudenį vyko Dublino lietuvių bendruomenės inicijuotas tikslinis labdaros projektas „Lietuva−Airija 2013“, įvairiuose renginiuose buvo renkamos lėšos Lietuvoje ir Airijoje veikiančioms organizacijoms, dirbančioms su autizmą ir Dauno sindromą turinčiais vaikais. Projekto metu įvairūs skirtinguose Airijos miestuose įsikūrusių tautiečių kolektyvai bei pavieniai žmonės organizavo renginius labdarai rinkti, o finalinis projekto vakaras buvo surengtas Dublino miesto mero rezidencijoje „Mansion House“.
2014 metais, bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos ambasadoms, estų, latvių ir lietuvių bendruomenėms bei Dublino savivaldybei, pačiame Dublino centre buvo organizuotas Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimas. Per jį apie 1500 žmonių buvo susikibę rankomis sudarydami simbolinę žmonių grandinę.
Dublino „4 vėjų“ lituanistinė mokykla, vadovaujama Rasos Kėrienės ir Arūno Teišerskio, per pastaruosius dešimt metų gerokai išsiplėtė ir tapo pavyzdžiu kitoms Airijos bei pasaulio lituanistinėms mokykloms. Šiuo metu mokykla turi du skyrius, ją lanko daugiau nei 330 moksleivių, joje dirba beveik 40 pedagogų kolektyvas. Mokykla garsėja ir savo akademiniais pasiekimais – pernai pirmą kartą pasaulio lituanistinių mokyklų istorijoje pagal sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Nacionaliniu egzaminų centru mokyklos 4 ir 8 klasių moksleiviai rašė specialiai iš Lietuvos atsiųstus standartizuotus lietuvių kalbos testus – tokius pačius, kokius tuo metu rašė ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas lankantys moksleiviai. Nors lietuvių kalbos jaunieji Dublino lietuvaičiai mokosi tik vieną dieną per savaitę, jų darbų rezultatai parodė, jog jų lietuvių kalbos žinios nė kiek nenusileidžia Lietuvoje besimokančių bendraamžių žinioms.
Net du kartus – 2005 ir 2011 metais – „4 vėjų“ kolektyvas organizavo lituanistinių mokyklų sąskrydžius „Draugystės tiltas“, į kuriuos suvažiuoja lituanistinio švietimo entuziastai iš įvairių Europos lietuviškų mokyklų. 2012 m. šį festivalį organizavo Korko „Bangos“ mokyklos kolektyvas. Taigi iš dešimt jau vykusių „Draugystės tilto“ festivalių net trys buvo organizuoti Airijos lietuvių.
Per dešimtmetį bendruomenė vystėsi ir keitėsi – kai kuriuose miestuose įsikūrusios lietuvių organizacijos nunyko ir užsidarė, tačiau kituose miestuose lietuviai susibūrė ir pradėjo aktyvią visuomeninę veiklą. Šios veiklos poreikis jaučiamas iki šiol – ALB aktyvistai nuolatos sulaukia klausimų iš įvairiose Airijos vietose įsikūrusių tautiečių, kurie prašo juos pakonsultuoti, kaip įkurti meno kolektyvus, lituanistines mokyklas ar kaip prisijungti prie bendruomenės veiklos.
2012 metais ALB visus savo narius ir kitus visuomeniškai aktyvius tautiečius pakvietė į pirmąjį Padėkos vakarą, pavadintą „Balto paukščio skrydžiu“, skirtą kiekvienam Airijos lietuviui. Tada „Baltojo paukščio“ skulptūrėles, skirtas už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą Airijoje, puoselėjant tautines tradicijas bei vykdant aktyvią visuomeninę veiklą gavo Dublino „4 vėjų“ lituanistinė mokykla, etnografinis dainų ir šokių kolektyvas „Lietuviškas dobilas“, bendruomenės tinklalapio koordinatorius Andrius Sakalauskas bei nuolatiniai lietuviškų renginių rėmėjai įmonės „Lituanica“, „Dublin duona“ ir „Harmony Flowers“.
Šių metų kovo 28 dieną po trejų metų pertraukos Padėkos vakaras „Balto paukščio skrydis“, skirtas Airijos lietuvių bendruomenės dešimtmečio jubiliejui, vėl sukvietė lietuvius − visuomeninės veiklos aktyvistus. Šio renginio metu buvo pagerbti ir skulptoriaus iš Alytaus Kęstučio Benediko išdrožtomis medinėmis skulptūrėlėmis apdovanoti penki nominantai. Už reikšmingus darbus puoselėjant lietuvybę Airijoje iš ALB pirmininko Arūno Teišerskio bei Padėkos vakaro organizatorių komandos vadovės Rasos Raižienės rankų apdovanojimus gavo Airijos lietuvių katalikų misijos kunigas kapelionas Egidijus Arnašius, Balinrobo miestelyje lietuvių sąskrydžius F. Vaitkaus skrydžiui atminti organizuojanti Mayo grafystės lietuvių bendruomenė, talentinga fotografė ir aktyvi bendruomenės narė Renata Dapšytė, lietuviškas teatras „Alternatyva alternatyvai“. Penktoji „Baltojo paukščio“ skulptūrėlė buvo skirta pirmajai Lietuvos ambasadorei Airijoje I. Bričkovskienei, pirmaisiais bendruomenės metais stipriai rėmusiai lietuvišką veiklą, inicijavusiai Dublino „4 vėjų“ lituanistinės mokyklos ir net pačios Airijos lietuvių bendruomenės steigimą. Šiuo metu I. Bričkovskienė reziduoja Osle ir yra Lietuvos Respublikos ambasadorė Norvegijoje. Negalėjusi renginyje dalyvauti ambasadorė atsiuntė visiems susirinkusiesiems geriausių linkėjimų, o jos apdovanojimas iškeliavo paštu į Oslą, Lietuvos ambasadą Norvegijoje.
Iškilmingo renginio metu savo kūrinius susirinkusiesiems dovanojo Airijoje jau daug metų gyvenantys ir kuriantys atlikėjai: Darius Mileris-Nojus, Jurgita Čepkauskė, Laura Urbonavičienė ir Gintautas Gudonavičius. Vakarą vainikavo specialiai iš Lietuvos atvykusio Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio dueto koncertas. Jo pabaigoje atlikėjai palinkėjo bendruomenės nariams ir toliau šitaip atsidavusiai puoselėti lietuvybę.
Žana Jermakovaitė
Nuotraukos Renatos Dapšytės
