Vaistininkai perspėja, kad vieną dažnesnių alergijos formų – alerginę slogą – gyventojai kartais painioja su peršalimu, tad gydosi netinkamai. Jų teigimu, alergijos nereikėtų ignoruoti, nes dėl jos ne tik kenčia gyvenimo kokybė, bet ir gresia chroniškos ligos, tokios kaip sinusitas ar astma.
„Alergijų pastaruoju metu sparčiai daugėja. Skaičiuojama, kad kas penktą mūsų planetos gyventoją vargina kokios nors formos alergija, ir prognozuojama, jog trečiame tūkstantmetyje pagal sergančiųjų skaičių alergija bus pirmoje vietoje. Alergijų plitimui įtaką daro gana prasta ekologinė situacija, oro užterštumas, plačiai vartojami antibiotikai, sintetinių medžiagų naudojimas, mažas žmonių fizinis aktyvumas ir dar daug kitų šiuolaikinės civilizacijos reiškinių“, – sakė vaistininkė Živilė Bajoriūnaitė.
Ji pasakojo, kad alerginė reakcija – tai neįprastas organizmo atsakas į medžiagą, kuris nėra įprastas dirgiklis. „Alergenai sukelia alergines reakcijas kontaktuodami su oda, nosimi, akimis, kvėpavimo ir virškinimo sistema. Jų taip pat galime įkvėpti, praryti ar sušvirkšti. Viena dažnesnių alergijos formų yra alerginė sloga, dėl kurios vaistinėse sulaukiame nemažai nusiskundimų, jų pasitaiko kone kasdien“, – teigė vaistininkė.
Ž. Bajoriūnaitė pabrėžė, kad tipiški alerginės slogos, dar vadinamos alerginiu rinitu, simptomai yra niežulys akių, nosies, gomurio, gerklės srityse, nosies užgulimas, kosulys ir čiaudėjimas. „Svarbu nesupainioti šių simptomų su peršalimu. Kaip rodo praktika, taip kartais pasitaiko. Jei kosulys ir čiaudulys tęsiasi kurį laiką ir įprastos priemonės nepadeda, jau galima įtarti alergiją. Svarbiausia šių simptomų neignoruoti ir pasikonsultuoti su specialistu, nes alergija ilgainiui gali virsti chroniška liga“, – teigė vaistininkė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad yra skiriami du alerginės slogos tipai: sezoninė sloga (šienligė), kurią gali sukelti gausybė ore esančių alergenų – dėl vėjo plintančių augalų žiedadulkių ar pelėsio sporų. Taip pat dažnai pasitaiko nuo metų laiko nepriklausanti alerginė sloga. Dažniausiai ji sukeliama dulkių erkučių, naminių gyvūnų išskiriamų gyvulinių baltymų, namų ir pramoninių dulkių bei dūmų.
„Išsiaiškinti žmogų varginantį alergeną gali padėti alergijos simptomų laikas. Medžių žiedadulkės sukelia slogą ankstyvą pavasarį, žoliniai augalai ir gėlės – dažniausiai vasarą. Vėlai vasarą ir ankstų rudenį slogą dažniausiai sukelia pelėsių sporos. Nuo metų laikų nepriklausančio rinito priežastimi dažniausiai būna tokie alergenai kaip namų dulkių erkutės, naminių gyvūnų baltymai, namų ir pramoninės dulkės, dūmai. Šie alergenai mus supa ištisus metus“, – sakė Ž. Bajoriūnaitė.
Jos įsitikinimu, dabar išsitirti dėl alergijos gana paprasta – tereikia kreiptis į specialistus ir atlikti specialius testus. Tai galima padaryti ir neturint gydytojo siuntimo.
Paklausta, kaip apsisaugoti nuo alergijos, Ž. Bajoriūnaitė minėjo, kad, norint išvengti simptomų, visų pirma reikia vengti alergenų. „Tačiau, pavyzdžiui, sezoninės alerginės slogos atveju tai padaryti praktiškai neįmanoma, nes alergenų būna mūsų aplinkoje tol, kol žydi augalai. Tokiu atveju vertėtų panaudoti keletą gudrybių. Galima tepti nosies ertmę barjeriniu tepalu, taip gleivinė saugojama nuo žiedadulkių poveikio. Dar vienas patarimas – vengti eiti į lauką, kai žiedadulkių koncentracija ypač didelė, o didžiausia ji būna anksti ryte ir vėlyvą popietę. Alerginės slogos išvengti padėtų ir sandariai uždaryti langai, taip pat šiek tiek apsaugo saulės akiniai ar apsauginė kaukė. Alergiškiems žmonėms nerekomenduočiau pjauti žolės, vaikščioti po žydinčias pievas“, – patarimų negailėjo vaistininkė.