Gyvename ne tik švaros, bet ir alergijos amžiuje, kai alerginė sloga, astma ar atopinis dermatitas plinta kaip epidemija. Mūsų naudojamas muilas yra antibakterinis, siurblys robotas išsiurbia kiekvieną dulkelę iš menkiausio plyšio, o valiklių reklama žada, kad štai ši stebuklingoji priemonė panaikins 99,9 proc. mikrobų.
Jau XIX a. pabaigoje buvo atrasta, kad tam tikros bakterijų rūšys sukelia tam tikras ligas. Per visą šį laiką iki dabar žmogus atkakliai stengėsi atskirti savo kūną bei aplinką nuo bakterijų pasaulio. Niekas neabejoja, kad higienos ir švaros laikymasis padarė didžiulę įtaką mūsų sveikatai: pavyzdžiui, pasterizuoto pieno atradimas tapo esminiu faktoriumi, išgelbėjusiu daugelio vaikų gyvybę ar apsaugojusiu nuo sunkių ligų.
Švara ir sterilumas – ne tas pats
Tarp švaros ir sterilumo yra didžiulis skirtumas, pastebi „Grite“ švaros ekspertė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė. Kai vaikus saugome nuo bet kokių bakterijų, kurių yra gausu mūsų aplinkoje, tai sukelia ir neigiamų pasekmių. Mokslininkai vis labiau pradeda atrasti „per švarios“ visuomenės ir jos įpročių įtaką mūsų sveikatai.
„Daugelis specialistų mano, kad kai vaikai susiduria su mažesniu mikrobų kiekiu, tai gali būti vienas iš veiksnių, provokuojančių alergijos išsivystymą vėlesniame amžiuje. Taip įvyksta todėl, kad iš labai mažo vaiko mes atimame galimybę susidurti su alergenais, jis prie to nepripranta, o vėlesniame amžiuje organizmas nebeatpažįsta, kas yra gerai, o kas – ne“, – pastebi alergologė.
Pastaraisiais metais aktyviai aptarinėjama higienos hipotezė teigia, kad vis augantis odos ir autoimuninių ligų skaičius išsivysčiusioje visuomenėje gali būti susijęs su perdėta higiena. Taigi, ar galime rasti balansą tarp švaros ir sterilumo ir išmokti gyventi bei susidraugauti su tais mikrobais, kurie mus neišvengiamai supa?
Kaip apsaugoti save ir namus nuo bakterijų?
Į ką atkreipti dėmesį, norint gyventi švariai, tačiau sveikai?
Taisyklingai plaukite rankas. Mokslininkai sutinka, kad bene pagrindinis bakterijų perdavimo kelias yra nešvarios rankos. Todėl labai svarbu rankas plauti ne ilgai, o dažnai ir taisyklingai. Rankas reikia plauti po tenkančiu vandeniu, išmuiluojant ir kruopščiai ištrinant visus paviršius. Muilas ir trynimas pakelia visus mikrobus nuo odos paviršiaus, o nuskalavimas tekančiu vandeniu bei nusausinimas mikrobus pašalina.
Nepiktnaudžiaukite karštu dušu. Per ilgas kasdienis maudymasis duše ir įnirtingas odos trynimas plaušine nėra naudingas sveikatai. Perdėtai švarindami kūną pažeidžiame natūralią florą ir nuo odos paviršiaus pašaliname gerąsias bakterijas. Kad mūsų oda būtų sveikai švari, bet ne perdėtai sterili, reikia kasdien prausti labiausiai prakaituojančias kūno vietas ir kasdien keisti apatinius drabužius.
Tvarka – kasdienis įprotis. Tai, kaip mes tvarkome savo namus, yra taip pat labai svarbu. Svarbu ne atlikti generalinę tvarką, kai iššveičiame namus nuo grindų iki lubų, visus kampelius ir užkaborius, tačiau paprastai tvarkytis kasdien, kad švariai gyventume ne kartą per savaitę, o kiekvieną dieną.
Svarbu, kaip gaminame maistą. Neretai pjaustydami mėsą ar žuvį net nesusimąstome, kaip greitai bakterijos dauginasi pjaustymo lentelėje. Todėl, jei pjaustėme ne žalumynus, o žalią mėsą, pjaustymo lentelę turime švariai nuplauti iš karto baigę darbą.
Švariausia – tai, kas arčiausia kūno. Atliekant tyrimus ligoninėse paaiškėjo, kad lovos patalynė bei rankšluosčiai yra palanki terpė daugintis mikrobams. Namuose tokios rizikos yra mažiau, tačiau patalynę keisti kartą per savaitę vis dėlto rekomenduojama. Ir, žinoma, nepatartina naudotis kitų šeimos narių rankšluosčiais bei asmeninės higienos daiktais. Beje, problemos gali „gyventi“ ir mūsų pižamose, todėl reikėtų nepamiršti jų keisti reguliariai.
Kaip netapti per daug steriliam?
Bakterijos kenkia, tačiau būdami pernelyg pedantiški ir skrupulingai švarūs taip pat sau nepadėsime. Perdėta švara pablogina odos būklę. Tyrimai atskleidė, kad sutrikdytas naujagimių odos bakterijų balansas yra susijęs su atopiniu dermatitu. Tad jei žmogus nėra alergiškas, nereikėtų gyventi per daug steriliai – perdėtas švaros siekimas gali net paskatinti alerginius susirgimus.
„Ant mūsų odos gyvenančios gerosios bakterijos yra pirmoji ir pati stipriausia apsauga nuo blogųjų bakterijų ir patogenų. Yra įrodyta, kad daugelis cheminių valiklių pažeidžia šį natūralų odos barjerą. Pavyzdžiui, tokia cheminė medžiaga kaip triklosanas, randama daugelyje prausiklių, dantų pastų ar skalbimo miltelių, trukdo susidaryti natūraliam odos barjerui“, – pabrėžia N. Stirbienė.
Ji pataria įprasti prieš naudojant cheminius valiklius visuomet perskaityti instrukciją ir laikytis joje pateiktų nurodymų.
„Jei alergijos vis dėlto kamuoja, derėtų mažinti alergenų kiekį namuose, kasdien vėdinti patalpas, reguliariai skalbti užuolaidas ir patalynę, atsisakyti ar sumažinti namuose kilimų, minkštų žaislų ir knygų“, – pataria švaros ekspertė.
Patarimai švarinantis
Peržiūrėkite vonios spintelės turinį ir perskaitykite naudojamų prausiklių, valiklių, tonikų, kūno pienelių, šampūnų, kondicionierių etiketes. Ypač aštraus ir intensyvaus veikimo priemonių naudojimą reikėtų riboti, vengti tokių priemonių, kurių sudėtyje gausu cheminių antibakterinių dalių, parabenų bei sulfatų.
Valydami cheminėmis priemonėmis, būtinai mūvėkite gumines pirštines, kad nepakenktumėte odai. Naudojant tokias priemones reikėtų įjungti ventiliatorių, atidaryti langus, kad cheminės medžiagos greičiau išsivėdintų ir nepatektų į kvėpavimo takus.
Švarindami namus, išbandykite natūralias, bet ne mažiau efektyvias valymo priemones už įprastus cheminius valiklius: valgomąją sodą, actą bei citrinos sultis.