Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Ilona Tamutienė, besidominti sveikatos ir alkoholio kontrolės politika, socialinės atskirties ir įtraukties temomis, ištyrė lietuvių girtuokliavimo įpročius. Pasak jos, yra daug alkoholio vartojimo apibūdinimų, pvz., nesaikingas, pavojingas, sunkus, besaikis, žalingas, probleminis, rizikingas vartojimas, tačiau visais jais pabrėžiama žala geriančiojo sveikatai dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. „Vis dar nėra tarptautinio sutarimo, koks alkoholio vartojimas laikomas saikingu arba ne tokiu rizikingu. Nors per diskusijas šia tema labiau akcentuojamas 10 g alkoholio per dieną standartas, tačiau lietuviai tokį kiekį viršija keliasdešimt kartų. Ir tai kenkia ne tik jį vartojančiajam“, – atskleidžia mokslininkė. Pasak jos, visų pasaulio mokslininkų, tyrinėjančių alkoholio žalą, prioritetine tyrimų sritimi tapo alkoholio įtaka ne geriančiajam, o susijusiems su girtuokliaujančiu asmeniu žmonėms.
Lietuviai su taurele ir švenčia, ir liūdi
I. Tamutienė pasakoja, kad žmogui malonesnės savijautos įprasta siekti įvairiomis priemonėmis. Viena jų – alkoholio vartojimas. „Malonumas, gera savijauta yra prigimtinis žmogaus poreikis, tačiau jo patenkinimo priemonės labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Lietuvoje ir kitose, dažniausiai krikščioniškose, šalyse nuo seniausių laikų alkoholiui suteikiama simbolinė reikšmė, jis susietas su ritualais, simbolizuoja svetingumą, vartojamas vestuvių, gimimo, laidotuvių ceremonijose ir panašiai“, – apie ydingą „palikimą“ kalba docentė. Būtent dėl tokios tradicijos posovietinės ir Rytų Europos šalys pasaulyje garsėja kaip turinčios daugiausia alkoholikų. Taip pat mūsų visuomenėje gajus mitas, kad alkoholio vartojimas padeda sergant depresija, tačiau VDU mokslininkė patikina, kad gausu mokslinių tyrimų, įrodančių, jog alkoholis gilina depresiją. „Vartojimas, ypač išgeriamas kiekis, labai priklauso ne tik nuo sociokultūrinių normų, bet ir nuo valstybės reguliavimo, ypač alkoholio prieinamumo, t. y. kainos, pardavimo vietų tankio, pardavimo laiko ir kt. Kur prieinamumas didesnis, ten reguliacinės priemonės silpnesnės, liberalesnės, ten daugiau girtaujančiųjų ir žalos“, – akcentuoja I. Tamutienė.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje nesaikingai alkoholį vartoja kas antras geriantis asmuo, kas antrą žmogų išgerti skatina draugai, kas trečią – dar ir giminės. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp alkoholio vartojimo dažnio, nesaikingo vartojimo ir pablogėjusios sveikatos, tai yra dažnėjant alkoholio vartojimui auga nesaikingas vartojimas ir blogėja sveikata.
„Žvelgiant į visuomenę apibendrintai galima teigti, kad trečdalis gyventojų pastaruoju metu buvo abstinentai, trečdalis vartojo alkoholį saikingai ir trečdalis – nesaikingai. Išryškėjo statistiškai reikšmingų lyties skirtumų. Moterys alkoholio vartoja rečiau ir rečiau nesaikingai, tačiau rodikliai vis tiek yra aukšti. Alkoholį vartojo kelis kartus per mėnesį ir dažniau prisigerdamos 11,3 proc. moterų ir 30,5 proc. vyrų. Bent kartą per metus nesaikingai alkoholio vartojo net 36,9 proc. moterų ir 70,5 proc. geriančių vyrų. Nesaikingas alkoholio vartojimas būdingesnis kaimo gyventojams (60,8 proc.) nei miesto (39,2 proc.) ir iki 49 metų (60 proc.)“, – tyrimo rezultatus apibendrina VDU docentė.
Alkoholizmas – ne tik geriančiojo problema
Neseniai iš pasaulio alkoholio srities tyrinėtojų tarptautinės konferencijos „Alkoholio žala kitiems: suvokimas, politika ir požiūris“ Suomijoje grįžusi mokslininkė pasakoja, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su kontrolės geriant ir socialinių vaidmenų atlikimo sutrikimais. Nors biomedicininis požiūris suponuoja, kad alkoholis labiau žaloja geriančiojo asmens sveikatą, pastarųjų metų tyrimai rodo, kad žala paveikia pagrindiniais socialiniais vaidmenimis su nesaikingai geriančiuoju susijusius asmenis ir visuomenę. I. Tamutienės teigimu, tema apie alkoholio žalą geriančiojo artimiesiems sociologiniu požiūriu nėra ištyrinėta, o palyginti su Skandinavijos šalimis ar Australija Lietuva dar tik pradeda kovoti su alkoholio žalos padariniais ne patiems geriantiesiems, o kenčiantiems dėl to, kad jų artimoje aplinkoje vartojamas alkoholis. „Viskas orientuota į geriantįjį, o artimieji tiriami tik epizodiškai. Pasaulio mokslininkai siekia pakeisti situaciją ir pirmiausia padėti girtaujančiųjų artimiesiems“, – apie konferenciją, kurioje dalyvavo Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Afrikos ir Pietų Amerikos mokslininkai, pasakoja VDU Viešojo administravimo katedros docentė.
Tarptautinės organizacijos The Kettil Bruun Society (Kettil Bruun organizacija atlieka socialinius ir epidemiologinius alkoholio vartojimo tyrimus) narė I. Tamutienė teigia, kad visame pasaulyje alkoholio žala kitiems yra išgyvenama taip pat, t. y. nuo piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu vienodai kenčia vaikai, sutuoktinis, tėvai, draugai ar bendradarbiai bet kuriame pasaulio žemyne. Tačiau mokslininkė konstatuoja, kad nors pirminė patirtis susidūrus su alkoholio žala, kai jį vartoja artimoje aplinkoje esantis žmogus, būna vienoda, šios problemos sprendimo būdai skirtingose šalyse skiriasi. „Deja, bet Lietuvoje alkoholikas ir jo šeima paliekama savo nuožiūrai. Nori – ieškok pagalbos, tada padedama ir geriančiajam, ir iš dalies jo šeimai. Tačiau jeigu gydytis alkoholikas nenori, niekas nesirūpina ir jo artimaisiais, kurie gali ne tik patirti akivaizdų fizinį smurtą, bet ir išgyventi sunkias psichologines dramas“, – pasakoja VDU docentė.
Girtaujančiojo šeima – neigiamo visuomenės požiūrio ir neveiksmingos pagalbos spąstuose
Mokslininkė atskleidžia, kad Lietuvoje daugiausia girtauja vyrai, bet labiausiai dėl to kenčia ne jie patys (nevertinant žalos sveikatai), o jų žmonos, vaikai ir mamos. „Moterys papuola į spąstus: viena vertus, visuomenė labai smerkia alkoholikus, kita vertus, gajūs tradiciniai vaidmenys, kada moteris yra atsakinga už šeimą ir jos „vaizdelį“, židinio kurstymą, todėl esą moteris kalta, kad vyras geria, ji jo neprižiūri“, – ironiškai šypsosi I. Tamutienė ir priduria, kad girtaujančiojo šeima susiduria su stigma, su kuria visuomenėje gyventi yra išties sunku.
„Posovietinėse šalyse atsakomybę už geriantį asmenį vis dar įprasta priskirti šeimai. Galiu pateikti tipišką pavyzdį: girtą vyrą kas nors parveža, įstumia pro buto duris ir jau šeimos reikalas, ką su juo darys žmona ar kaip reaguos vaikai, ar galų gale kokių konfliktų ar ginčų įvyks už keturių sienų. Tokia perkelta atsakomybė už geriančiojo elgesį kitiems šeimos nariams juos uždaro gyventi patiriant gėdą ir skausmą“, – apie problemą kalba I. Tamutienė.
Tyrėja teigia, kad socialinė žala, kylanti dėl alkoholio vartojimo, yra neatsakomybės artimiesiems ir visuomenei rezultatas. „Iš saugumo ištakų kylantis drausminimas ir pagalbos siūlymas yra moralinio jautrumo išraiška, kuria dažnas nuo alkoholio priklausomas asmuo manipuliuoja. Tokia manipuliacija neturi būti toleruojama, o žalingas elgesys neturėtų būti aklai „globojamas“ prisiimant atsakomybę už geriantįjį“, – įsitikinusi I. Tamutienė. Jos teigimu, artimieji turi netoleruoti tokio elgesio, valstybė ar visuomenė turi ne permesti atsakomybę už geriančiojo veiksmus jo šeimai ir artimiesiems, o imtis sprendimų valstybiniu lygmeniu. Socialinę žalą „globojanti“ strategija, kaip rodo kokybinio tyrimo duomenys, iš esmės nėra tinkamas žingsnis nei geriančiojo, nei šeimos, nei visuomenės atžvilgiu. „Geriantysis prisiima kontrolę už savo elgesį tada, kai kiti atsisako atsakomybės už jį, statydami jį į akistatą su padaryta žala, jei tik geriantysis nebūna pasiekęs paskutinės stadijos ir dar turi jėgų keisti gyvenimo būdą. Jei ši atsakomybė būtų primenama pačioje gėrimo karjeros pradžioje, daugelis jos atsisakytų dėl savo, šeimos ir visuomenės gerovės“, – pabrėžia ekspertė.
Apibendrindama atliktą tyrimą VDU docentė I. Tamutienė teigia, kad streso įveikimo strategijų, kurios teiktų alternatyvą alkoholio vartojimui, kūrimas ir mokymas, alkoholio keliamos žalos viešinimas, individualizuota atsakomybė už su alkoholiu susijusią žalą, pagalba ir konsultavimas šeimų, kuriose yra nesaikingai alkoholį vartojančių asmenų, bei alkoholio prieinamumo mažinimas turėtų būti prioritetinės alkoholio keliamos žalos ir besaikio alkoholio vartojimo mažinimo kryptys. Mokslininkė priduria, kad taip pat garsiai reikėtų kalbėti apie alkoholio lobistų įtaką valstybiniams sprendimams: „Yra įstatymas nepardavinėti alkoholio naktį, bet taip pat žinome, kad dirba licencijuoti naktiniai barai, kuriuose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai gerti vietoje, tačiau juose nusipirkto gėrimo niekas nedraudžia išsinešti…“ – apie akivaizdų įstatymo neišbaigtumą kalba docentė.
Straipsnio autorė Rimgailė Dikšaitė
Nuotraukos autorius Jonas Petronis