Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Žmonės»Andrius Kasparavičius: „Už kelių dešimtmečių turėsime viso pasaulio žmonių giminės medį“
Žmonės

Andrius Kasparavičius: „Už kelių dešimtmečių turėsime viso pasaulio žmonių giminės medį“

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Aktyvus visuomenininkas, vienas iš Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos atkūrėjų, elektroninės demokratijos entuziastas Andrius Kasparavičius filmuojant laidą „Tapatybė.LT“ atskleidė originalų požiūrį į lietuvišką tapatybę.

„Šiandien gyvenantieji Lietuvoje retai kada sau užduoda klausimą, kas jie tokie, o išeiviai anksčiau ar vėliau susiduria su tapatybės klausimu, nes sava kalba ir kultūra ima maišytis su kitos tautos kalba ir kultūra. Ką jau kalbėti apie emigrantų vaikus, gimusius daugiakultūrėje aplinkoje. Teko lankytis lietuvių dainų ir šokių šventėse Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Amerikoje, Kanadoje. Labai daug tenykščių tautiečių nekalba lietuviškai, bet noriai dalyvauja lietuviškose šventėse. Vadinasi, lietuvybės žymę jie išlaikę. <…> Tapatybė tirpsta ir maišosi, įgauna vis kitokių atspalvių, o greitėjantys mokslo pasiekimai netolimoje ateityje šių dienų tapatybės sampratą gali pakeisti iš esmės“, – teigia A. Kasparavičius.

Aplankęs lietuvių bendruomenių įvairiose pasaulio šalyse, laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams jau 10 metų Londone gyvenantis ir dirbantis Andrius prisipažįsta, jog tapatybės klausimas yra ypač sudėtingas ir žmogų lydi visą sąmoningą gyvenimą.

„Gamta mumyse paliko gyvybės atsiradimo pėdsakų, o mokslas vis giliau ir plačiau atseka mūsų tapatybės istoriją. Genuose lyg medžio rievėse slypi daugybė informacijos apie mūsų praeitį. Štai viena iš „Google“ patronuojamųjų įmonių ėmė tirti milijonų žmonių genus. Nusiuntusieji savo seilių mėginėlį gauna prisijungimą prie portalo, kuriame gali rasti savo iki tol nepažinotų giminių. Aš per šį portalą radau šimtus ketvirtos, penktos ir šeštos kartos pusbrolių ir pusseserių. Dauguma jų gyvena Niujorke, Čikagoje, Rusijoje, Lenkijoje, Kalifornijoje, Airijoje. Žinoma, Lietuvoje tokie tyrimai dar nėra labai populiarūs, bet aš manau, kad už kelių dešimtmečių mes turėsime viso pasaulio žmonių giminės medį ir, paspausdami ranką naujam pažįstamam, žinosime, keliasdešimtos kartos mūsų pusbrolis jis yra. Minėtoji įmonė nurodo ir daugiau informacijos apie biologinės tapatybės istoriją, t. y. kaip tėvo tėvas, jo visi tėvų tėvai keliavo per pasaulį iš Afrikos, kurioje, manoma, kilo visa žmonija. Pavyzdžiui, mano mamos linija rodo apytiksliai tiesų kelią į Europą per dabartinį Egiptą, Turkiją, Gruziją, Rusiją, Baltarusiją. Tėvo linija rodo kelionę į Lietuvą per Rytų Indiją, Sibirą, Skandinaviją ir taip tarsi patvirtina indoeuropietišką lietuvių tapatybės istoriją“, – pasakoja Andrius.

Informacinių technologijų specialistas, vienas iš judėjimo „Atviras kodas Lietuvai“ steigėjų, laiko save futuristu mėgėju. Jam ypač svarbu ne tik remtis istorija, bet ir modeliuoti ateitį, prognozuoti įvairių sistemų plėtrą.

„Tarp mokslininkų ir futuristų sklinda kalbos, kad maždaug 2020 metais bus sukurtas tikrasis dirbtinis intelektas ir pirmoji dirbtinė tapatybė. 2045 metais panaudojus įvairius mokslinius atradimus žmogus nebesens, galės gyventi iš esmės neribotą laiką, galės apsigyventi dirbtiniame kūne. Gali būti, kad po 30 metų visų smegenys bus sujungtos tiesiogiai internetu ir žmonija taps vienu dideliu organizmu, o gal ir viena tapatybe. Žinau, skamba fantastiškai, tačiau apie tai jau dabar kalba viena iš galingiausių pasaulio įmonių „Google“, – sako Andrius.

Parengė Virginija Bunevičiūtė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisGarsūs šalies sportininkai tapo neetatiniais aplinkosaugininkais
Kitas straipsnis Rašytojas Tomas Venclova: „Emigracija į Vakarus buvo savotiška avantiūra“

Susiję straipsniai

Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?

28 balandžio, 2026

Vieši Š. Jasikevičiaus pergyvenimai dėl nepilnamečių savo vaikųpilietybės – be pagrindo

28 balandžio, 2026

Vilniuje paskelbti pirmųjų turinio kūrėjų apdovanojimų „Patinka“ nominantai: paaiškėjo, kas pretenduoja tapti geriausiais

23 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.