Kūrybos teikiami džiaugsmai ir vargai, naujų technologijų (įskaitant ir dirbtinį intelektą) pranašumai ir trūkumai, autorių teisių apsaugos problematika – šios ir daugybė kitų temų aptartos lapkričio 14 d. LATGA salėje vykusio jaukaus autorių pokalbio „Autorių namų virtuvė: sėkmės receptai su Andriumi Mamontovu“ metu. Šį rudenį 40 metų kūrybos sukaktį mininčiam ir koncertinį turą rengiančiam A. Mamontovui klausimų nepritrūko tiek pradedantys, tiek žinomi autoriai. Jam renginio metu už pasiekimus kūryboje įteiktas LATGA garbės ženklas „Ad Astra“.
Patys įdomiausi, jaukiausi ir atviriausi pašnekesiai dažniausiai vyksta virtuvėje. Ten su pačiais artimiausiais pasikalbame apie tai, kas mums rūpi, pasidalijame savo sėkmėmis ir nesėkmėmis. Ne vienas autorius yra prisipažinęs, kad namų virtuvė yra ir puiki vieta kurti, kai netikėtai aplanko mūzos ir nesinori trukdyti namiškiams. Tarp jų ir A. Mamontovas, jau 40 metų rašantis dainas. Šios ne vieną įkvėpė siekti savo svajonių ir neprarasti vilties net tamsiausiomis akimirkomis.
Pirmuoju jaukių virtuvinių autorių pašnekesių serijos dalyviu A. Mamontovas tapo neatsitiktinai – kas geriau apie sėkmės receptus gali papasakoti nei autorius, kurio dainos, muzika kinui ir teatrui tapo neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi? Nieko keista, kad į susitikimą atskubėjo nemažas būrys kolegų, jie aktyviai uždavinėjo klausimus žinomam autoriui.
Daugybės klausimų pirmoje renginio dalyje sulaukė ir LATGA komanda su direktore Laura Baškevičiene, tarybos pirmininke Raminta Naujanyte-Bjelle (jai buvo patikėtos renginio moderatorės pareigos), teisininkėmis Radvile Bieliauskiene bei Justina Madatoviene priešakyje. Didelio dėmesio sulaukė ir LATGA nariams skirtos išmaniosios programėlės, kurioje jie gali registruoti kūrinius ir sužinoti informaciją apie LATGA surinktą atlygį, pristatymas.
Kokia gi virtuvė be maisto? Per pertrauką LATGA komanda savo svečius pakvietė pasivaišinti olandiškais blyneliais, kurių malonus kvapas nuo renginio pradžios maloniai kuteno nosis renginio dalyviams ir svečiams.
Senos dainos kelia emocijas
Renginio metu paaiškėjo, jog Andrius parašė tiek kūrinių, kad jau pats nežino jų skaičiaus. LATGA komandos surinkta informacija apie kūrinius maloniai nustebino ir patį autorių. Jis manė sukūręs apie 300 įvairaus žanro kūrinių, o LATGA kūrinių registracijos duomenys atskleidė, kad kūrinių, kurių autorius ar bendraautoris yra A. Mamontovas, skaičius siekia beveik 500.
„Stengiuosi rašydamas dainas būti maksimaliai sąžiningas. Gal yra viena ar dvi dainos, kuriose neradau tinkamo žodžio ir panaudojau „ne tą“. Man dainos yra kaip nuotraukos, jos tarsi atspindi vieną ar kitą mano gyvenimo laikotarpį, kaip tuomet jaučiausi. Dabar gailėkis nesigailėjęs – jos jau yra“, – kolegų autorių paklaustas, ar yra parašęs kūrinių, dėl kurių jam būtų gėda, juokavo Andrius.
Kaip jis reaguoja į prašymus koncertuose atlikti senas dainas? „Senos dainos nebūtinai yra geresnės, jos tiesiog turi tą papildomą nostalgijos krūvį ir žmonėms asocijuojasi su laiku, kurio jau nebėra. Natūralu, kad jas išgirsti gerbėjai nori labiau nei naujas. Dainas yra vis sunkiau rašyti, kažkuriuo momentu tarsi pradedi konkuruoti pats su savimi. To daryti, žinoma, nereikia. Tiesiog reikia labiau pagalvoti, ką nori pasakyti. Ir nebegalvoti apie tai, ar priims tą dainą, ar ne. Rašyti dainą reikia tada, kai nebegali to nedaryti, kai nebegali tylėti“, – patirtimi dalijosi šiuo metu koncertinį turą „Vienas“ po Lietuvą rengiantis dainininkas.
Po euforijos – tuštuma
Pasak Andriaus, visi, kurie kuria, susiduria su tam tikromis emocijų bangomis. „Būna momentų, kai esi prikaupęs kūrybai reikalingos emocinės medžiagos, idėjų, kurias tau norisi išsakyti, išreikšti, tačiau būna ir akimirkų, kai jauti tuštumą. Pastaroji pasitaiko po naujo albumo išleidimo, didelio koncertinio turo. Jauti, tarsi tavo variklis dar sukasi, bet važiuoti niekur nebereikia. Tada kyla visokios liūdnos mintys, pavyzdžiui, pradedi mąstyti, ar iš tiesų esi sukurtas kūrybai. Kūryba iš esmės yra tavo išgyvenimų, patirčių pasakojimas. Nesvarbu, kas tai būtų – daina, šokis ar paveikslas. Menininkai nuo kitų žmonių tuo ir skiriasi, kad nori papasakoti tai, ką jaučia. Su menu nesusiję žmonės turbūt dažniau kreipiasi į terapeutus“, – šypsodamasis kalbėjo žinomas autorius.
Jis patarė kitiems kūrėjams atsivėrus tuštumai nepulti į kraštutinumus, pavyzdžiui, neimti vartoti svaigalų. Dainininkas akcentavo, kad savo dainas jis rašė būdamas blaivus. „Reikia išlaukti, išgyventi tuos tuštumos periodus. Kaip ir bet kurią kitą būseną, taip ir šią yra verta patirti. Nebūtų nakties, nežinotum, kas yra diena“, – sakė Andrius.
Nuskambėjus klausimui, ar yra susidūręs su rimtais iššūkiais, kalbant apie autorių teisių pažeidimus, iš klausytojų salės pasigirdo A. Mamontovo dainos „Saulės miestas“ pavadinimas. „Tai turbūt garsiausiai nuskambėjusi istorija. Iki šios dienos sulaukiu klausimo, kas vis tik yra „Saulės miesto“ autorius. Egidijus Dragūnas vienu metu visuose savo interviu pasakojo, kad tai jo daina. Ar jis tai darė sąmoningai, ar jis pats ilgainiui patikėjo, kad ją sukūrė, – mes to nesužinosime“, – juokėsi žinomas autorius.
Prabilęs apie autorių teises dainininkas susirinkusiems priminė, kad autoriai dažniausiai nukenčia ne nuo kolegų, o nuo nesąžiningų prodiuserių, leidėjų: „Ypač anksčiau, dešimto dešimtmečio pradžioje, kai Lietuvoje šou verslas tik kūrėsi, leidėjai tikrai ne visada pasiūlydavo sąžiningas sutartis. Bet prieš 15 metų man pavyko su teisininkų pagalba tas sutartis nutraukti. Pamenu, kaip leidėjai žadėjo: „Išleisime albumą, apie tave visi sužinos, pasirašyk šitą „bendrą“ sutartį, visi tokias pasirašo.“ Tik bėgant metams supratau, kad tą „bendrą“ sutartį buvo būtina perskaityti. Visos mūsų, autorių, mintys sukasi tik apie kūrybą, o tie žmonės, kurie nori paveržti tavo pinigus, visąlaik galvoja tik apie tai, kaip tave apgauti, prisigalvoja visokių būdų. Kūrėjus, menininkus apkvailina dar ir dėl to, kad mes nesuprantame tų teisinių terminų. Mano patarimas – nepasirašyti sutarčių be patikimo, teisę išmanančio žmogaus konsultacijos, nebent patys studijuojate teisę ir kuriate tik laisvalaikiu.“
Pakvies ir kitų sričių autorius
Paklaustas, ką mano apie dirbtinio intelekto (DI) sukeltus iššūkius, Andrius prisiminė bandymą sukurti idealią „eurovizinę“ dainą. „Galiausiai išėjo elementari švediško stiliaus „eurovizinė“ daina. Manau, kad visas tas dainas išanalizavęs žmogus irgi galėtų padaryti ką nors panašaus ar net geresnio. Visi puikiai žinome, kad DI intelektas sudėlioja viską iš to, ką sukūrė žmogus. Girdėjau prognozių, kad ilgainiui ši situacija žmones paskatins sugalvoti ir sukurti tai, ko DI dar neturi savo bazėse“, – kalbėjo dainininkas.
Renginio pradžioje pristatydama organizacijos veiklą LATGA direktorė L. Baškevičienė taip pat kalbėjo apie DI autoriams keliamus iššūkius ir pabrėžė, kad šis klausimas aptarinėjamas bei sprendžiamas tarptautiniu mastu, tuo užsiima tiek Europos autorių ir kompozitorių bendrijų susivienijimas GESAC, kurio taryboje ji dirba, tiek kitos autorių teises ginančios organizacijos.
Susitikimo su Lietuvos autoriais metu ji pabrėžė, kad autoriai rūpintųsi savo teisėmis, jų niekam neperdavinėtų neatlygintinai arba tik už vienkartinį atlygį, ir priminė, kad LATGA nariai visada gali kreiptis į asociaciją prašydami teisinių konsultacijų.
„Sulaukėme daugybės autorių pagyrų, vadinasi, renginio formatas pasiteisino. Ateityje būtinai pakviesime ir kitų meno sričių atstovus paviešėti mūsų Autorių virtuvėje ir pasidalyti sėkmės receptais su savo kolegomis“, – sakė LATGA direktorė L. Baškevičienė.