Rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ vyks pirmą kartą Lietuvoje rengiama veganų mugė „Vegfest LT“. Ją organizuoja Anglijos lietuvė, Norhamptono mieste gyvenanti Ventė Viteikaitė.
Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius per pastaruosius keletą metų išaugo daugiau nei dešimt kartų ir viršija pusę milijono. Izraelyje veganai sudaro daugiau nei 5 procentus visų gyventojų. Lietuvoje tikslus veganų skaičius nežinomas. „Tačiau pakankamas, kad jau organizuotume veganų renginį“, – sakė V. Viteikaitė. Socialiniame tinkle „Facebook“ jos suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija beveik 10 tūkstančių narių.
Į šią augančią grupę verslas jau atkreipė dėmesį – prekybos centruose atsiranda atskirų veganams skirto maisto lentynų, o maitinimo įstaigos į savo meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninių ingredientų. „Būti veganu tampa vis lengviau“, – tikino „Vegfest LT“ organizatorė.
Veganai mano, jog nedera naudoti gyvūnų žmogaus reikmėms. Jie nevartoja mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Nors veganizmas kilo iš gyvūnų teisių, tokį gyvenimo būdą rinktis skatina ir daugiau priežasčių – jis sveikesnis, pigesnis, ne toks kenksmingas aplinkai.
Kalbant apie veganinę mitybą netrūksta skeptikų, tačiau netgi Pasaulio sveikatos organizacija pripažino ją kaip visavertę ir nurodo, kad ji padeda išvengti kai kurių sunkiai pagydomų ligų. Gydytojai T. Colinas Cambellas („Natūralus būdas išvengti ligų“, „Visuma“) ir Caldwellas B. Esselstynas („Širdies ligos prevencija ir išgydymas“) gyvūninių produktų vartojimą sieja su tokių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, antrojo tipo diabetas, artritas, osteoporozė, alergijos ir daug kitų, atsiradimu.
Prieš penketą metų veganišką gyvenimo būdą pasirinkusi Ventė teigė, kad pakeitus mitybą sumažėjo susirgimų, atsirado daugiau energijos, pagerėjo miegas. „Be to, veganiška virtuvė – itin įvairi ir skani. Ateikite į mugę, ir patys tuo įsitikinsite“, – kvietė ji.
Mugės dalyviai galės paragauti iš augalų pagamintų kumpių, dešrelių, sūrio, jogurto ir netgi varškės sūrelių, paskanauti be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų tortų, pyragų, keksiukų, veganiškų užkandžių ir karštųjų patiekalų, įsigyti įvairių ekologiškų produktų, kosmetikos ir higienos prekių, receptų knygų, iš audinių be gyvūninio pluošto sukurtų drabužių, dirbtinės odos rankinių, įvairių aksesuarų, veganų atributikos.
Mugėje dalyvaus beveik pusšimtis įmonių, daugiausia nedideli vietiniai verslai bei keletas svečių iš užsienio. „Norėjau su veganišku gyvenimo būdu supažindinti daugiau žmonių bei paskatinti veganiškus verslus, padėti jiems pasiekti pirkėją“, – sakė V. Viteikaitė.
Mugėje staliukus turės ir keletas gyvūnų teisių organizacijų – jų nariai nemokamai konsultuos visus besidominčius. Taip pat vyks paskaitos, valgio gaminimo pamoka, dokumentinio filmo „Augalinė Varšuva“ peržiūra ir diskusija, ko veganams trūksta Vilniuje, veiks vaikų zona.
Idėja organizuoti „Vegfest LT“ merginai kilo apsilankius keliuose panašiuose renginiuose užsienyje. Jie itin populiarūs Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje, Rusijoje. Veganų mugės ir festivaliai užsienyje sutraukia tūkstančius žmonių. Pernai pirmą kartą Londono veganų festivalyje apsilankiusi mergina prisiminė, kad norinčių papulti į vidų buvo tiek daug, jog teko daugiau nei valandą stovėti eilėje. Pasak jos, gyvūnų teisės bei veganizmas Jungtinėje Karalystėje turi gilias tradicijas, o Lietuvoje dar tik pradeda savo istoriją. „Tikiuosi, kad mano iniciatyva prigis“, – sakė Ventė. Kitais metais ji žada organizuoti didesnį renginį – „Vegfest LT“ veganų festivalį.
Kotryna Braževičiūtė
„4FO Studio“ ir organizatorių archyvo nuotraukos