Anžela Adamovič – mergina, kuri tiesiog pražydo „X Faktoriaus“ scenoje. Nuo pat pirmosios tiesioginės šio muzikinio projekto transliacijos, kai savo pasirodymu apstulbino ne tik žiūrovus, bet ir teisėjus, tapo aišku: ši atlikėja dės visas pastangas, kad prasiskintų kelią iki projekto finišo, o dar svarbiau – iki klausytojų širdžių. Be galo malonus ausiai balsas, išraiškingumas ir didžiulis įsijautimas į atliekamus kūrinius daro jos pasirodymus jausmingus, įtraukiančius ir gniaužiančius kvapą. Ko daugiau reikia, kad žiūrovai pamiltų atlikėją?
Anžela, ką veikėte iki projekto? 2012 metais baigėte studijas. O kas po jų?
Baigiau mokslus ir kartu išėjau iš darbo, pradėjau koncertuoti su šokių studija „Hatora“. Kai baigėsi sezonas, kibau prie nekilnojamojo turto veiklos. Tačiau šioje srityje dirbau tik porą mėnesių, nes suvokiau, kad monotoniškas darbas biure tarp keturių sienų tikrai ne man.
Kokį darbą dirbančią save įsivaizduojate?
Save visada įsivaizdavau tik ant scenos. Galbūt tai skamba banaliai, bet taip jau yra. Aš tiesiog atgyju scenoje. Kadangi esu dvynys, viena mano asmenybės dalis skleidžiasi tikrame gyvenime, kita – scenoje. Manau, tai – tobulas pasirinkimas man (juokiasi).
Galbūt yra dar kokia nors veikla, iš kurios norėtumėte valgyti duoną?
Norėčiau turėti savo privačią meno mokyklą vaikams, kuri neapsiribotų vien dainavimo ar instrumento valdymo menais, būtų moderni ir atitiktų Europos standartus, o ne primintų sovietinius laikus. Tik pati mokytoja dirbti kol kas nesvajoju ir nenoriu. Manau, kiekvienas žmogus šiame pasaulyje turi sau skirtą vietą, mokytojas – ne išimtis. Tai būtų galima pavadinti lemtimi.
Esate baigusi klasikinio dainavimo studijas. Kas pastūmėjo rinktis būtent jas?
Klasikinį dainavimą pasirinkau todėl, kad artimųjų dėka susipažinau su vienu dėstytoju ir šis man padėjo pasiruošti stojamiesiems egzaminams.
Galbūt esate iš muzikalios šeimos, giminės?
Mano tėtis gerai jaučia ritmą, sesuo pataiko į toną. O mama sako, kad jai ant ausies užlipusi didelė meškutė. Tad tokia mūsų šeima (juokiasi). Kiek žinau, mano senelis grodavo vestuvėse akordeonu. Neseniai sužinojau, jog mamos brolis turėjo puikią klausą. Taip pat turiu dėdę, kuris iki šiol groja vestuvėse.
Kokios patirties scenoje turėjote iki „X Faktoriaus“? Kodėl televizijos projekte pasiryžote dalyvauti tik dabar?
„X Faktorius“ man yra pirmas projektas, bet ne pirmas pasirodymas televizijoje. Esu dalyvavusi „Šapro šou“ laidoje su šokio studija „Hatora“. Su tuo pačiu kolektyvu teko dalyvauti įvairiuose koncertuose ir renginiuose. Taip pat esu pasirodžiusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje. Man teko didelė garbė kurti pagrindinį vaidmenį miuzikle „Sesuo Kerė“. Buvau visiška naujokė tokioje scenoje, todėl esu labai dėkinga tiems, kurie patikėjo man tokį atsakingą darbą.
Kaip jaučiatės dabar dėl itin pasidėjusio žmonių dėmesio? Ar būtent tai ir įsivaizdavote?
Aš visada mėgau dėmesį. Kadangi tas dėmesys padidėjo staiga, tai kartais sutrinku, tačiau be galo malonu, kai pasisveikina, pasveikina, palaiko nepažįstami žmonės. Man tai yra labai svarbu.
Ar nebijote, kad tas dėmesys, projekto teisėjų ir gerbėjų liaupsės gali apsukti galvą?
Gali, tik aš apie tai stengiuosi negalvoti, kol kas mano mintyse tik darbai ir tikslai.
Atrodo, esate pasitikinti savimi mergina. O galbūt tai yra tik įspūdis?
Iš tikrųjų aš labai savimi pasitikiu, bent jau verčiu save tai daryti (juokiasi).
Ar, pasiryžusi dalyvauti projekte, nė akimirkos nedvejojote, jog sėkmingai nueisite tą ilgą kelią iki tiesioginės transliacijos? Juk varžytis teko su daug gabių vokalistų…
Iš tikrųjų buvo labai gabių vokalistų, bet tokios jau projekto taisyklės, ir šis konkursas nėra vien vokalo konkursas. Nuo pat pirmosios atrankos nusiteikiau ne pereiti porą atrankų, o keliauti iki galo.
Apie ką galvojate prieš kiekvieną pasirodymą scenoje?
Visada galvoju apie dainą, kurią atliksiu. Susikuriu vaizdus ir juos vėliau matau dainuodama. Taip pamirštu viską, kas dedasi pasaulyje, ir visiškai pasineriu į kūrinį.
Pafantazuokite. Jeigu Jums leistų pasirinkti viską: dainą, įvaizdį (aprangą, šukuoseną ir pan.), pasirodymo siužetą ir t. t., kaip maždaug tai atrodytų?
Mano vaizduotė yra beribė, ir, spėju, neužtektų jokių lėšų surengti tam, ką ši gali pateikti (juokiasi). Man mielesnis roko stilius. Nesu švelnaus balso savininkė ir klausytis švelnių balsų aš ilgai negalėčiau, todėl linkčiau į kažką šokiruojančio (šypsosi). O iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad dirbu su TV3 komanda, nes kartais ji mane nustebina, o man staigmenos patinka.
Žmonėms paprastai sunku apie save kalbėti, pasakoti, kokie jie yra gyvenime. Tačiau galbūt galėtumėte pamėginti šiek tiek apibūdinti tą savo pusę, kuri gerbėjams dar mažai atsiskleidė?
Norėčiau, kad šiuo metu šalia sėdėtų draugai ir papasakotų apie mane, nes pačiai iš tikrųjų sunku kažką apie save pasakoti (šypsosi).
Stebint Jūsų pasirodymus susidaro įspūdis, kad galėtumėte persikūnyti į bet ką… Nepabūgote net ir Marilyn Monroe vaidmens. Ir iš kur tas sugebėjimas taip puikiai perteikti dainos emociją, įžymaus žmogaus manieras…
Ačiū už komplimentus… Yra du kūrinio atlikimo būdai: išgyventi ir tiesiog padainuoti, suvaidinti. Aš neleidžiu sau tik padainuoti, nes tai būtų miręs, bejausmis kūrinys. Neleidžiu sau vaidinti, nes tai būtų netikras kūrinys. Mano pasirodymo sampratoje nėra sąvokos „suvaidinti“, yra tik „gyventi“. Visus pasirodymus aš nuo pradžios iki galo išgyvenu. Liūdna, kad kai kurie mano, jog mano veide yra vien teatras… Galbūt tiesiog kai verkiate ar kai džiaugiatės, Jūs nematote savo veidų, tačiau Jūsų išorė puikiai parodo jausmus. O kai reikia perimti žinomo žmogaus manieras, labai daug laiko praleidžiu žiūrėdama jo pasirodymų vaizdo įrašus ir mokausi.
Galbūt neatsisakytumėte kada nors ir vaidmens seriale ar filme?
Jei gaučiau tokį pasiūlymą, tikrai neatsisakyčiau, nes tai – viena iš mano svajonių.
Kokių savybių atlikėjai Jus žavi?
Mane žavi tvirti, pasitikintys savimi atlikėjai, tie, kurie pasinėrę į savo veiklą ir scenoje visiškai atsiduoda atliekamai muzikai. Tai galima pavadinti atsipalaidavimu arba atitrūkimu nuo tikrovės.
Ko reikia, kad, pasibaigus televizijos projektui, atlikėjas nebūtų greitai užmirštas? Ar jaučiate, kad esate ta, kurios iki šiol trūko Lietuvos scenai? Kokių naujų vėjų į ją įneštumėte?
Atlikėjo noras, tikėjimas ir stiprybė padaro jį neužmirštamą. Taip drąsiai teigti, jog manęs trūko Lietuvos scenai, negaliu, bet būtų gerai, kad taip būtų. Įneščiau visą audrą (juokiasi).
Ar visur ir visada esate perfekcionistė? Ar sunkiai išgyvenate net ir menkiausias nesėkmes?
Aš visada linkusi siekti savo tikslų. Nesėkmes išgyvenu įvairiai. Jos manęs nesulaiko. Kartais tenka ilgai ir nuobodžiai verkti, o kartais tiesiog kaip seilę nuryju, viską apmąstau, įvertinu ir vis tiek einu pirmyn.
Vienas žmogus yra pasakęs, kad pats pikčiausias kritikas sau yra jis pats. Ar esate linkusi į savikritiką?
Vienas ryškiausių mano asmenybės bruožų yra savikritiškumas. Aš dažniau save baru nei pagiriu. Nors aplinkiniai man sako, kad viskas buvo gerai, aš vis tiek randu trūkumų.
Kaip įsivaizduojate savo ateitį po „X Faktoriaus“?
Įsivaizduoju audringą, pilną sceninės veiklos. Gyvenime jau esu sustojusi ir to daryti nebenoriu, noriu sieti savo veiklą su scena ir toliau.
Manote, kad galima padaryti puikią muzikinę karjerą Lietuvoje?
Įmanoma, tikrai įmanoma, bet tikiuosi, kad ateityje mano veikla peržengs Lietuvos ribas. Aš nesureikšminu gyvenamosios vietos, svarbiausia, kad būtų veiklos ir galimybių įgyvendinti savo tikslus.
Esate minėjusi, kad turite gyvenimo tikslų sąrašą. Jeigu ne paslaptis, kokį iki šiol pasiektą tikslą laikote pačiu reikšmingiausiu?
Taip, iš tiesų turiu metų tikslų sąrašą. Anksčiau į tai žiūrėjau nerimtai, kol pakliuvau į „X Faktorių“: pasiekiau tai, ko labai norėjau. Dabar turiu 2014 metų sąrašą. Kol norai neišsipildė, apie šio sąrašo punktus kalbėti nedrįstu.
Ar šis sąrašas Jums reikalingas tam, kad nesustotumėte, eitumėte vis tolyn, plėsdama savo galimybių ribas?
Šis norų ir tikslų sąrašas reikalingas tam, kad ištikta nesėkmės ar nuklydusi iš kelio į takelį nepamirščiau tikslų ir vėl atsidurčiau gyvenimo kely.
Minėjote, kad kasdien galvojate apie savo tikslus. Ar pastebite, kad mintys išties turi didžiulę galią?
Tai tiesa, kiekvieną dieną pagalvoju apie savo tikslus, pasvajoju apie ateitį. Galbūt dauguma pamanys, kad gyvenu su rožiniais akiniais ir neskiriu tikrų problemų ir išgyvenimų, tačiau esu įsitikinusi, kad tik mūsų norai veda į priekį savų tikslų link. Jei nenorėsi – neturėsi.
Ar dėl muzikinės karjeros aukotumėte ar bent atidėtumėte vėlesniam laikui šeimą?
Manau, kad viskam savas laikas. Neketinu kurti šeimos vien dėl to, kad spaudžia metai. Be to, pirmiausia noriu turėti tvirtą pagrindą po kojomis. O kaip bus, nežino niekas.
Tikriausiai repeticijose dabar praleidžiate didžiausią laiko dalį. Ar būna bent diena per savaitę, kada nedainuojate?
Vieną dieną per savaitę nedainuoju ir beveik nekalbu. Tai – pirmadienis. Po savaitgalio repeticijų, filmavimo, emocijų tiesiog būtina pailsėti, kitaip organizmas nustos klausyti.
Ar lieka laiko kitiems pomėgiams, draugams, šeimai?
Šiuo metu pomėgiams laiko nebelieka, labai retai tenka susitikti su draugais. Kiekviena gyvenimo dovana ne tik atneša džiaugsmo, bet ir turi tam tikrų trūkumų. Kita vertus, tikri draugai lieka draugais.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Inga Nanartonytė
Asmeninio Anželos Adamovič albumo ir TV3 archyvo nuotraukos