Lietuva gali pasigirti ne tik lankytinų vietų, bet ir bažnyčių gausa. Jų Lietuvoje suskaičiuojama apie 800. Daugelis šventovių mena seniausius mūsų valstybės laikus, istorijos vingius, saugo sukauptas meno vertybes. Keliaujant po Lietuvą, verta aplankyti ne tik muziejus, užkopti į piliakalnius ar pasivaikščioti regioniniame parke. Ne mažiau įdomios net mažiausios bažnytėlės. Jos geriausiai atspindi tai, ką Lietuva išsaugojo per 620 krikščionybės metų. Jūsų dėmesiui keletas bažnyčių, kurios gali nustebinti savo grožiu ir unikalumu.
Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Keliaudami pro šalį būtinai aplankykite Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kuri yra Inturkės miestelyje (Molėtų r. sav.), nuo Molėtų nutolusiame per 12 km. Bažnyčia Inturkėje pastatyta XVI amžiuje. 1555 m. karalienė Bona Inturkės bažnyčiai išlaikyti užrašė šešias šeimas, Rudesos palivarką, 16 valakų žemės ir šešias statines ryžių sėjai.
Inturkės bažnyčios pastatas turi romantizmo architektūrai būdingų bruožų, kurio pagrindiniame fasade iškilęs kvadratinis bokštelis. Vidaus erdvė trinavė, su dviem zakristijomis, penkių altorių, sakyklos ir dviejų klausyklų ansambliu, sukurtu XVIII a. antrojoje pusėje. Altorius daugiausia puošia XVIII a. tapybos darbai, nors yra ir ankstesnių, tapytų dar XVII a. Ypatinga menine ir religine verte pasižymi didžiojo altoriaus aptaisais dengtas paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, nutapytas baroko laikotarpiu.
Pats svarbiausias yra didysis altorius, kuriame pakabintas Marijos su Kūdikiu paveikslas, kurį archyviniai šaltiniai įvardija buvus bažnyčioje prieš 1667 metus. Jį ištisai dengia auksuotas sidabro aptaisas, kalstytas gražaus piešinio vešliomis gėlėmis.
Kristaus Atsimainymo katedra
Kaišiadorių krašte verta aplankyti Kristaus Atsimainymo katedrą. Ji stovi Kaišiadorių mieste, kuris žinomas nuo XVI amžiaus.
Kaišiadorių katedra – neogotikinis pastatas su neoromaninio dekoro elementais. Jo architektūrai, kaip ir daugeliui Lietuvos neogotikinių bažnyčių, būdingas grakščių proporcijų į viršų siaurėjantis pirmame tarpsnyje kvadratinis, antrame – aštuonkampis bokštas (pagrindinio fasado centre). Taip pat – smailiaarkės įgilintos langų ir durų nišos.
Viduje įrengta vienuolika altorių – didysis, du dvigubi šoniniai ir šeši koplyčių altoriai. Tai mūrinis, tinkuotas ir polichromuotas rausvomis granito spalvomis altorius. Ypatingas didžiojo altoriaus kairėje pusėje stovintis didelis unikalus medinis vyskupo sostas su baldakimu (aut. V. Jakševičius). Sostą sudaro trijų laiptelių pakyla, baldakimas ir krėslas. Meistras taip pat išdrožė ąžuolinius krėslus kapitulos kanauninkams.
Nedidelė atviro tipo klausykla, datuojama XVIII–XIX a., – seniausias katedroje saugomas baldas. Keturios neogotikinės klausyklos sukurtos Kauno baldžių 1993 metais. 1996 m. vargonus pagamino meistras Antanas Šauklys.
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Visiems tikintiesiems ypač svarbi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, esanti Pivašiūnų miestelyje (Alytaus r. sav.). Pivašiūnų bažnyčia yra pagrindinė Kaišiadorių vyskupijos šventovė po Katedros. Joje švenčiami Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų – pagrindiniai vyskupijos atlaidai. 2007 m. Pivašiūnų bažnyčia įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą.
Pirmąją katalikų bažnyčią 1648 m. pastatė Kauno stalininkas, Medilo seniūnas Jonas Klodzkis. Ji stovėjo ne dabartinės bažnyčios vietoje, o slėnyje, netoli dabar stovinčios medinės koplytėlės. Iš pradžių bažnyčia buvo medinė ir tik po Antrojo pasaulinio karo ji tapo mūrine. Bažnyčia – lotyniško kryžiaus plano, stačiakampio formos, su keturių kolonų portiku priekiniame fasade.
Vidaus erdvę į tris navas skirsto dvi eilės aštuonkampių stulpų. Svarbiausias puošnaus interjero akcentas – erdvinis keturkolonis portiko formos altorius, gausiai puoštas statulomis. Tai tarsi dviejų altorių kompleksas. Didžiausia bažnyčios vertybė – malonėmis garsėjantis paveikslas „Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Paguoda“. XVII a. aštuntajame dešimtmetyje Švč. Mergelė Marija ir Vaikelis Jėzus buvo pagerbti karūnomis, o 1750 m. jų atvaizdas papuoštas ornamentuotais aptaisais. Dievo Motina spinduliuoja gerumą, atlaidumą; dešinėje rankoje ji laiko Kūdikėlį Jėzų, kuris laimina. Dievo gautas malones, meldžiantis prie paveikslo, liudija daugybė padėkos ženklų – votų. Kiekvieno mėnesio 15 dieną švenčiami malonėmis garsėjančio paveikslo tituliniai atlaidai. Maldininkai susirenka pagarbinti Pivašiūnų Dievo Motinos ir paprašyti dangiškos globos ir užtarimo. Nuo seno garsūs Pivašiūnų Žolinės ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai.
Šiluvos Apsireiškimo koplyčia
Dar viena svarbi vieta tikintiesiems – Šiluva. Tai mažas miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, netoli Tytuvėnų. Čia stovi Šiluvos Apsireiškimo koplyčia, garsėjanti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu.
Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Pasak seniausios rašytinės Šiluvos istorijos, artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens Mergelę, laikančią ant rankų Vaikelį ir graudžiai verkiančią. Šis, pasikvietęs mokytoją Saliamoną, prisiartino prie akmens ir taip pat pamatė verkiančią Mergelę, kaip buvo matę piemenėliai. Laukiuose, kuriuose buvo ariama ir sėjama, verkianti Dievgo Motina kvietė prisiminti prieš amžius šiose vietose pasėtą gyvąjį Dievo žodį. Garsas apie Švč. Mergelės Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas apčiuopomis parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios vertybėmis. Parodęs iškart praregėjo.
Per kelis dešimtmečius po Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labai gerbė jos pasirodymo vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi ir giedodavo. Vyskupas Aleksandras Sapiega 1663 m. ten pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo įrengtas altorius. Koplyčia baigta statyti 1924 m. ir pašventinta. Jos įrengimas truko visą tarpukario Nepriklausomybės laikotarpį. Galutinai įgyvendinti architekto sumanymą pavyko tik 1999 m. koplyčios prieigose pastačius antrąją akmeninę angelo skulptūrą.
Didingos architekto A. Vivulskio suprojektuotos Apsireiškimo koplyčios aukštis – 44 metrai. Jos fasadą puošia Šiluvos Dievo Motinos reljefas. Ši koplyčia – viena ankstyviausių modernios bažnytinės architektūros pavyzdžių Europoje. Jos viduje – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo – Dievo Motinos su Kūdikiu statula ir angelų skulptūros. Altorius yra beveik koplyčios centre, jį galima apeiti, tad daug maldininkų, prašydami Dievo malonių, apie jį eina keliais. Sovietmečiu koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančiomis svarbiausius Šiluvos įvykius.
Koplyčią, savo vizito Lietuvoje metu, aplankė ir popiežius Jonas Paulius II. Popiežiaus apsilankymą čia mena jo dovanotas Vatikano meistrų darbo auksinis rožinis, o netoli koplyčios esančioje aikštėje jam pastatytas paminklas.
