Prie ausies montuojamas aparatėlis gali sumažinti skausmą, padėti greičiau gyti žaizdoms, palengvinti depresijos ir kitų ligų simptomus. Marškinėliai gali pranešti apie gresiantį insulto pavojų. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tai – tikrovė, su kuria susipažinti buvo galima Kauno technologijos universitete (KTU) surengtoje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos konferencijoje.
Nuskausminamasis nervo stimuliatorius
Inovatyvus aparatas, kuriuo stimuliuojama parasimpatinė nervų sistema, atsakinga už relaksaciją, ramybę ir regeneracinius procesus, kuriamas bendradarbiaujant Vienos technikos ir medicinos universitetams. Techniniu įrangos tobulinimu rūpinasi biomedicininės inžinerijos profesoriaus Eugenijaus Kaniušo vadovaujama komanda.
Stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą, skatinami gijimo procesai – ne tik sumažėja skausmo pojūtis, bet ir gerėja periferinė kraujotaka. Pastarasis veiksnys labai svarbus žaizdų gijimui, nes tam būtinas šviežias, prisotintas deguonies kraujas. „Į šio metodo išradėją mediką dr. Jozsefą Constantiną Szelesą kreipiasi žmonės dėl, atrodytų, beviltiškų negyjančių žaizdų, dėl kurių gresia galūnių amputacija. Esu matęs atvejų, kai, pritaikius gydymą, kartu ir elektrinę parasimpatinės nervų sistemos stimuliaciją, žmonės atsistoja ant kojų ir net žaidžia tenisą“, – pasakoja E. Kaniušas.
Paprastesnę šio aparato versiją jau dabar galima įsigyti, tačiau šiuo metu lietuvio mokslininko vadovaujama inžinierių komanda jau tobulina prietaisą, kad jį būtų galima daugiau kur pritaikyti.
Širdies monitoringo sistema, integruota į išmaniuosius marškinėlius
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto doktorantas Andrius Petrėnas kartu su kolegomis kuria širdies monitoringo sistemą, kuri atpažintų ir, laiku paskyrus gydymą, sumažintų smegenų insulto pavojų. „Mūsų sukurtas metodas geba patikimai atpažinti net ir ypač trumpus, kelių sekundžių trukmės, trumpalaikius prieširdžių virpėjimo epizodus. Dėl ne visiškai pasišalinančio kraujo gali susidaryti krešulių, o šie patekę į smegenis gali sukelti insultą“, – pasakoja A. Petrėnas. Yra nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas insulto riziką padidina 5 kartus.
Jaunieji KTU mokslininkai šiuo metu dirba prie projekto, kuriuo bandoma integruoti širdies veiklos stebėsenos sistemą į išmaniuosius marškinėlius. Tokius marškinėlius galėtų dėvėti senyvi, sergantys diabetu ar kitomis širdies ligomis, taip pat kitoms, padidėjusios rizikos grupėms priklausantys žmonės. Marškinėliai siųstų pranešimą į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, o šis pagal A. Petrėno su kolegomis sukurtą algoritmą išanalizuotų situaciją ir praneštų, ar yra pavojus.
„Tokios patogios monitoringo sistemos kol kas nėra, o mūsų sukurtas metodas gerai aptinka net ir trumpiausius prieširdžio virpėjimo epizodus. Gydytojams tai būtų puiki pagalba atpažįstant simptomus dar ligai nepasiekus kritinio lygio“, – teigia KTU biomedicinos inžinerijos doktorantas A. Petrėnas.