Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su ekspertais ir už skaidrumą atsakingų institucijų vadovais, aptarė, kaip išgyvendinti įsisenėjusias korupcijos apraiškas šalyje – paplitusį nepotizmą, protekcionizmą viešuosiuose pirkimuose, nemokamas paslaugas politikams, neskaidrią paramą. Ypatingas dėmesys skirtas korupcijai savivaldybių ir valstybės valdomose įmonėse.
Po susitikimo Prezidentė inicijuoja Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos įstatymų pataisas, kurios apribos šešėlinės paramos dalijimą savivaldybių ir valstybės valdomose įmonėse, užkirs kelią pinigų švaistymui ir užtikrins skaidresnę jų veiklą.
„Įžūlus giminaičių įdarbinimas valstybės ir savivaldybių įmonėse, ciniškos protekcijos partiniams bičiuliams, šešėliniai sandoriai nukreipiant valstybės pinigus į partines kišenes – visa tai yra Lietuvos ir tarptautinėje teisėje įvardytos korupcijos formos. Tai negali būti pateisinama. Turime naikinti šias apraiškas ne tik viešumu, bet ir teisinėmis priemonėmis. Veiksmingesnių skaidrumo filtrų šiandien ypač reikia savivaldybių ir valstybės valdomose įmonėse“, – sako Prezidentė.
Prezidentės teikiamomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūloma grąžinti draudimą valstybės ir savivaldybės įmonėms teikti paramą savo steigėjui ir su juo susijusioms įmonėms. Dabar įmonės gali remti savo pagrindinius akcininkus – tai sukelia interesų konfliktą, didina korupcinę riziką. VMI duomenimis, per pastaruosius dvejus metus 5 savivaldybės buvo paremtos iš savo įsteigtų įmonių daugiau nei 400 tūkst. eurų.
Taip pat įstatymo pataisomis nustatoma, kad politikams ir politinėms partijoms nebus galima perduoti ir iš privačių įmonių nemokamai gautų paslaugų.
Pataisomis taip pat siūloma įpareigoti valstybės ir savivaldybių valdomas įmones viešinti informaciją apie suteiktą paramą – tai užtikrins skaidresnį lėšų panaudojimą. Šiuo metu tokios įmonės neprivalo viešai atsiskaityti, kam ir pagal kokius kriterijus paramą skiria. Pavyzdžiui, per metus labdarai ir paramai valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vidutiniškai skiria apie 1 mln. eurų, „Klaipėdos nafta“ – apie 150 tūkst. eurų, Lietuvos paštas – iki 140 tūkst. eurų.
Vietos savivaldos įstatymo pataisos sugriežtins savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarką. Nauja įmonė galės būti įkurta tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą. Tai užkirs kelią nepotizmui, nekontroliuojamam įmonių steigimui ir savivaldybių dalyvavimui ekonominėje veikloje. Remiantis ES praktika bus numatytos baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Dabar kai kurios savivaldybės neefektyviai naudoja pinigus kurdamos naujas taksi, aviacijos, pramogų ir kitas įmones ir jose įdarbindamos politikams artimus asmenis. Vien tik pernai savivaldybėse buvo įkurtos 25 įstaigos. Taip pat siūloma įpareigoti savivaldybes viešinti informaciją apie savo valdomas įmones ir jų veiklos rezultatus.
Prezidentės teigimu, taip pat būtina suteikti galimybę STT atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse. Valstybė valdo 131 įmonę, o savivaldybės – 282 įmones, kurių bendra valdomo turto vertė siekė beveik 12 mlrd. eurų.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.