Nors LR tabako kontrolės įstatyme skelbiama, jog vartoti tabako gaminius visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose yra draudžiama, vis dar galime pastebėti ir prie mokyklų ar ligoninių dūmą traukiančių tabako mėgėjų. Už šį nusižengimą gresia perspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų.
„Pareigūnai, pastebėję rūkančius asmenis viešojo transporto stotelėse, kitose draudžiamose rūkyti vietose, surašo pažeidėjams administracinio teisės pažeidimo protokolus. Būna, kad ir žmonės praneša apie šiuos pažeidimus. Specialiai rūkančiųjų gaudyti policijos pareigūnai nevyksta, tai nėra policijos prioritetas, tačiau patruliuodami į tai atkreipia dėmesį“, – kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas žiniasklaidai Kęstutis Kasciukevičius.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) daugiau nei prieš dešimt metų ėmėsi kitokios iniciatyvos ir kartu su stojimo sutartimi būsimiems medikams, sveikatos mokslų specialistams ir veterinarams pateikė pasirašyti pasižadėjimą nerūkyti. Šios aukštosios mokyklos senatas dėl Europos tabako produktų direktyvos priėmė kreipimąsi į LR Seimo ir Vyriausybės narius bei Lietuvos atstovus Europos Parlamente. Už kovą su rūkymu Lietuvai įteiktas PSO Pasaulinės dienos be tabako apdovanojimas. Šiuo apdovanojimu įvertintos vos kelios šalys. LSMU studentų ir darbuotojų klausėme, ką jie mano apie tokį įsipareigojimą ir rūkyti viešose vietose draudžiantį įstatymą.
Lina Gedmintaitė, LSMU papildomų praktikų koordinatorė
Nenorėčiau, kad viskas tiesiog baigtųsi draudimais. Reikia nuo pat mažumės vaikams diegti, kad rūkymas kenkia sveikatai. Pasakoti, kokie padariniai jų laukia, kurti žmonių savimonę. Taip pat reikėtų suteikti informacijos ne tik apie žalą patiems rūkantiesiems, nes juk ne vienas pasakys, kad koks kieno reikalas, jei kenki savo sveikatai.
Daugeliu atvejų rūkymas yra mados reikalas. Rūkoma norint pritapti prie kompanijos ar susipažinti su naujais žmonėmis. Atliktos analizės rodo, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išleidžiama 6–15 proc. visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų. Pasaulio banko skaičiavimais, grynoji tabako ekonominė žala sudaro apie 200 milijardų JAV dolerių per metus. Tačiau dalis mūsų visuomenės ne visada daro tai, kas yra gerai, ir tik draudimais valstybė bando siekti rezultatų. Kai kuriose šalyse rūkantiesiems net didėja sveikatos draudimo įmokos.
Šiandien norint įeiti į kavinę reikia prasibrauti pro tabako dūmų šydą. Neslėpsiu, kažkada esu bandžiusi rūkyti, bet burnoje likęs šleikštulys nesuviliojo cigaretės išbandyti dar kartą. Mane ir mano brolius tėvai auklėjo, kad rūkyti yra nesveika ir daug kainuoja. Vėliau nerūkymo tradicijas puoselėjo ir universitetas. Negaliu sakyti, kad rūkymas yra rūkančiųjų reikalas. Valstybė, švietimo ir sveikatos įstaigos taip pat turėtų jausti būtinybę padėti šiems asmenims. Ir ne tik susidūrus su padariniais.
Lukas Šemeklis, LSMU ketvirtojo kurso medicinos studentas
Draudimas vartoti tabako gaminius švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose įsigaliojo jau gana seniai, o draudimas rūkyti šių įstaigų teritorijose – daugiau nei prieš penkerius metus. Gana didelių pokyčių pastebėjau dar besimokydamas mokykloje. Kartais pastebiu žmonių, rūkančių neleistinose vietose. Labai tikiuosi, kad tiek studentų pasižadėjimai įstojus, tiek universiteto siekiai padės nugalėti kovoje su rūkymu.
Doc. dr. Aurelijus Veryga, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas
Toks draudimas yra labai logiškas. Rūkymas yra nesuderinamas su sveikimo procesu ir blogina 99,9 proc. ligų prognozes ir eigą. Plačiausiai yra žinomas rūkymo poveikis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemoms, vėžinėms ligoms, o ką jau kalbėti apie rūkymo žalą nėštumo metu. Atsiranda vis daugiau studijų apie rūkymo daromą įtaką žaizdų gijimui, operacijų komplikacijoms.
Kita problema – rūkantys medikai, nes jie sukuria pacientams netinkamą problemos suvokimą. Medicininio išsilavinimo neturintys pacientai mano, kad jei gydytojas rūko, tai jis tikriausiai žino, jog rūkymas nėra toks pavojingas, kaip apie jį kalbama. Rūkančių žmonių matau ir gatvėse, ir lauko kavinėse. Tokie rūkymo apribojimai gydymo įstaigose yra skirti pacientų sveikatai išsaugoti.
Robertas Pranevičius, LSMU penktojo kurso medicinos studentas
Nemanau, kad draudimas ar baudos yra geriausias šios problemos sprendimas. Visi puikiai suprantame, kad rūkymas yra žalingas, tačiau rūkančiųjų tik daugėja. Kiekvienas jų sąmoningai apsisprendžia rūkyti. Draudimas, baudos, įspėjimai dėl rūkymo viešosiose vietose priverčia susimąstyti, bet problemos neišsprendžia.
Silvija Jankevičiūtė, LSMU doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja
Vienokie ar kitokie įsipareigojimai ir pasižadėjimai niekada nebus veiksmingi, jei žmonės tvirtai tuo netikės patys. Žinoma, galima ir netgi būtina kalbėti apie rūkymo žalą, tačiau visi visada turės savų argumentų, todėl tai daugiau priklauso nuo kiekvieno žmogaus savimonės ir sąmoningumo. Aš palaikau įvairias prevencines formas ir kovą su rūkymu. Šis žalingas įprotis tampa priklausomybe tik jį ignoruojant ir jo nepastebint. Tai kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir visiems aplinkiniams. Nerūkau ir džiaugiuosi, kad egzistuoja tam tikri draudimai. Gerbiu kiekvieno pasirinkimą ir vertinu tuos rūkančiuosius, kurie gerbia ir mūsų pasirinkimą saugoti sveikatą.
Karolinos Marcinkevičiūtės tekstas ir nuotraukos