Vasario 5 dieną buvo minima Šv. Agotos diena, bažnyčioje šventinama duona, kuri, tikima, namus apsaugo nuo nelaimių, taip pat prisimenamos gerosios duonelės savybės. Kokių naudingųjų medžiagų duonoje gausu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją renkantis, atskleidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
Duona – vienas pagrindinių energijos šaltinių
Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso reikalingo kalorijų kiekio. Tai – vienas pagrindinių energijos šaltinių.
• Gausu angliavandenių. Duonoje yra nemažai baltymų, tačiau pagrindinė joje esanti medžiaga – angliavandeniai. Iš visų duonoje esančių riebalų net 50 proc. yra gerieji (polinesočiosios riebalų rūgštys).
• Maistinių skaidulų nauda. Duonoje esančios maistinės skaidulos, ląsteliena ir hemiceliuliozė gerina žarnyno veiklą, padeda užkietėjus viduriams. Ląsteliena taip pat padeda išvalyti organizmą nuo šlakų.
• Mineralinių medžiagų šaltinis. Duonoje yra visų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. Per dieną suvalgius tris keturias riekeles duonos, galima gauti beveik visą fosforo, magnio, kalio, cinko paros normą. Duonoje taip pat daug geležies, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ją organizmas blogiau įsisavina nei iš mėsos. Duonoje yra ir 10 proc. kalcio paros normos.
• B grupės vitaminai. Daugiausia duonoje B grupės vitaminų: B1 ir B2. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą. Nemažai duonoje ir vitamino E, kuris kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija. Iš duonos gauname 24 proc. vitamino PP paros normos.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis duoną?
Norint valgyti kokybišką ir sveikatai naudingą duoną, reikėtų atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės.
• Aukščiausios rūšies miltai nėra geriausi. Daugiausia naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas – valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka. Kadangi aukščiausios ir antrosios rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (mineralinių medžiagų ir aminorūgščių) iš jų pagamintoje duonoje yra du tris kartus mažiau nei iš rupaus malimo miltų iškeptoje duonoje.
• Kuo baltesnė duona, tuo mažiau skaidulų. Norėdami, kad duona būtų šviesesnė, gamintojai stengiasi kuo geriau nuvalyti grūdą, todėl joje lieka mažiau skaidulų. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra 2 proc., iš antrosios rūšies miltų – tik 0,4 proc., batonuose iš pirmosios rūšies miltų arba forminėje baltoje duonoje – 0,1 proc. O ruginėje duonoje maistinių skaidulų yra apie 1,1 proc.
• Linų sėmenyse esantys aliejai kepant virsta transriebalais. Duoną reikėtų rinktis tą, kurios sudėtyje nėra linų sėmenų. Mat jie turi daug kepimui neatsparių riebalų, kurie kepant duoną aukštoje temperatūroje virsta transriebalais. Šie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl didėja koronarinės širdies ligos rizika. Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, didesne diabeto rizika.
• Ruginė ar kvietinė? Ruginė duona turi mažiau kalorijų negu kvietinė, todėl ją naudingiau valgyti antsvorio turintiems žmonėms. Ruginėje duonoje kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų: 30 proc. daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai – magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus. Tačiau ruginė duona gana rūgšti, todėl nerekomenduojama esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimui, chroniniam gastritui, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, geriau tinka kvietinė.
Kokybiškiausia – namie kepta duona
Renkantis pramoniniu būdu pagamintą duoną, reikėtų atkreipti dėmesį, ar tešlai kildinti nebuvo naudojami purikliai, dedama mielių. Siekiant kuo geresnių skonio savybių, į pramoniniu būdu kepamą duoną dažnai dedama gana daug cukraus ir druskos, neretai pridedama linų sėmenų ir klaidingai nurodoma, jog toks produktas ypač sveikas.
Specialistų manymu, sveikatai naudingiausia ir kokybiškiausia – namie kepta duona. Nuo seno tikrasis duonos raugas gaminamas tik iš miltų ir vandens, o mielių nededama. Manoma, kad mielės sukelia skrandžio rūgštingumą. Be to, natūraliame rauge labai mažai riebalų, itin daug ląstelienos. Iš natūralaus raugo iškepta duona gerina virškinimą, yra soti, minkšta. Be to, puikiai išsilaiko net kelias savaites, nepraranda nei skonio, nei maistinių savybių. Svarbu ir tai, kad, kepdama duoną namie, kiekviena šeimininkė gali ją paskaninti mėgstamais, organizmui naudingais priedais, pavyzdžiui, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis, kmynais, pagardinti nedideliu žiupsneliu druskos ir cukraus. Reikėtų nepamiršti, kad dėl žalingo transriebalų poveikio organizmui į tešlą nereikėtų dėti linų sėmenų, tačiau jais galima apibarstyti jau iškeptą, pravėsusią duoną.