Kiekvienais metais Lietuvoje studijuoti architektūrą pasiryžta daugiau nei 100 absolventų. Visi, norintys siekti aukštojo mokslo šioje srityje, turi ne tik įveikti abitūros egzaminų kartelę, bet ir sėkmingai pasiruošti architektūros stojamiesiems egzaminams.
Architektas, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas ir stojamųjų egzaminų vertinimo komisijos narys Vytautas Baltus pripažįsta, kad be sunkaus darbo šiuos egzaminus sėkmingai įveikti gali nebent genijai, nors ir jiems įgūdžius lavinti būtina.
Kodėl pasirinkote architekto specialybę: dėl galimybės kurti, specialybės prestižo, o gal tai buvo spontaniška idėja?
Studijuoti architektūrą nusprendžiau bibliotekoje bevartydamas žurnalą, kuriame akis užkliuvo už japonų architekto Shigeru Ban suprojektuotos vilos. Viena vienintelė nuotrauka ir keli planų bei fasadų brėžiniai tapo detektyvinių tyrinėjimų objektu.
Perpiešiau, prikūriau savo interpretacijų, galima sakyti, savarankiškai ruošiausi stojamiesiems egzaminams. Žinoma, tai buvo gana naivu, nes tokie pratimai labiau skatino norą įstoti į bendraminčių gretas, nei iš tikrųjų ugdė profesionalius gebėjimus.
Lietuvoje kiekvienais metais architektūros specialybę įgyja bent 100 šios srities specialistų. Kaip manote, kokių asmeninių ir profesinių savybių reikia studentui, kad įsitvirtintų architektūros srityje?
Visų, kurios padės atsispirti komerciškumui. Architektai iki keturiasdešimties metų laikomi jaunais specialistais ir diskutuojama, jog per anksti užklupusi sėkmė gali net pakenkti, todėl „įsitvirtinimas“ matuotinas ne kiekybe ar populiarumu – tai ne šou. Rinkodaros viliotinis laikomas netaktu.
Norint studijuoti architektūrą, svarbiausia – stojamasis meninių įgūdžių egzaminas. Ką pastebėjote iš praktinės pusės vertindamas darbus: ar užtenka talento, ar būtinas specialus pasiruošimas norint šį egzaminą įveikti sėkmingai?
Pasaulyje yra genijų, kuriems studijuoti nereikėjo, tačiau tai – išimtys. Be abejo, žmogus jaučia skirtingą pašaukimą, ir vargu ar turintis talentą boksui padovanos žmonijai muzikos šedevrą, tačiau be treniruočių ir profesionaliam ringe bus riesta.
Pats piešimo ir kompozicijos stojamuosius egzaminus išlaikiau vidutiniškai, mane išgelbėjo tik mokyklos diplomas. Vis dėlto dėl laimingų aplinkybių, praėjus lygiai dešimčiai metų nuo bibliotekoje pamatyto Shigeru projekto, sveikinausi su autoriumi praktikuodamasis jo biure Tokijuje. Už tai esu dėkingas Mokytojams iš didžiosios raidės, kurie įkvėpė augti lygiuojantis į juos. Tarp jų nuostabūs dėstytojai, architektai ir tėvai.
Pats prisidedate prie moksleiviams vedamų parengiamųjų kursų. Kas besiruošiant egzaminams būna sudėtingiausia?
Dažniausiai moksleiviams sunku perlipti per patį pirmąjį tipinės, aplink matomos kasdienės architektūros (statybos) barjerą. Jeigu pavyksta ir atsikratoma folklorinės prabangos komplekso – pusė darbo padaryta. Tada gimsta noras pažinti Lietuvos ir pasaulio architektų darbus, suprasti, kaip jie veikia.
Pakankamas tokių žinių bagažas nesusikaupia per vieną vakarą, praleistą naršant internete. Lengvai „virškinamos“ vaizdinės informacijos pateikiama apsčiai, tačiau dažnai tokiai savišvietai pritrūksta kritinės analizės.
Dėstote ir įvairių kursų KTU architektūros studijų programos studentams. Kokia yra dabar auganti architektų karta?
Architektūra yra brangus menas, kur kūrėjui tenka operuoti ne savo ištekliais, todėl dažnas nusivilia susidūręs su tikrove, tačiau studijų metai nėra tinkamas laikas dėl to kvaršinti galvą: studentiški konkursai, mainų programos, pažintinės ekskursijos suburia galingus kolektyvus, kurių kompetencijos ir drąsa leidžia tikėtis puikių rezultatų Lietuvos architektūros padangėje.
Norintys papildomai pasiruošti architektūros stojamiesiems egzaminams yra kviečiami lankyti specialius kursus „Trys laipteliai“.
KTU