Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) kūrybinių industrijų bakalauro trečio kurso studentė Indrė Mockutė, atliekanti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ tolimojoje Argentinoje, teigia, jog mėgaujasi kiekviena diena ir kad praktikos metu įgytas žinias ateityje pritaikys ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. „Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu įgytą patirtį grįžusi į Lietuvą“, – sako Indrė. Studentė į šią praktiką išvyko laimėjusi konkursą „Tarptautinės praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse“, kurį kiekvieną pavasarį organizuoja VDU Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo mainų paramos fondo kvietimu.
Kokie buvo Jūsų įspūdžiai nuvykus į Argentiną? Kokie kultūriniai skirtumai Jus labiausiai nustebino?
Atvykus į Argentiną, jau po pirmųjų dešimt minučių man buvo pasiūlytas puodelis matės, tradicinio argentiniečių gėrimo, panašaus į arbatą, geriamo per specialų vamzdelį, ir populiariausias saldainis Argentinoje (arg. alfajor). Be šių dviejų dalykų Argentina yra neįsivaizduojama, kaip ir be futbolo, mėsos patiekalų, daugybės įvairiausių saldumynų, tortų ir konditerijos gaminių. Žmonės čia, manau, šiltesni nei klimatas.
Pasisveikindami vietiniai pabučiuoja vienas kitam skruostą, taip pat ir vyras vyrui. Prie nuolatinių apsikabinimų, bučinių ir šypsenų priprasti sunku nebuvo, tačiau Argentinoje yra nepaprastai daug dalykų, prie kurių prisitaikyti atrodo mažų mažiausiai keista ir neįprasta. Tortas pusryčiams, beveik jokių daržovių ant pietų stalo, termosas šilto vandens ir puodelis matės kuprinėje ir vakarienė anksčiausiai 22 val. – argentiniečio kasdienybė. Vakarienei – 4 rūšių mėsa (arg. asado), o desertui – ledai į namus.
Keisti pasirodė ne tik jų valgymo įpročiai. Namuose vaikštoma su batais, gatvėse karaliauja dideli ir tingūs šunys ir mėtosi krūvos šiukšlių. Savaitgalių naktys skirtos fiestoms, kurių metu groja vis tos pačios populiariausios argentinietiškos melodijos, o kur nors vėluoti bent pusvalandį vietiniams yra natūralu.
Kodėl pasirinkote būtent šią praktikos vietą?
Šią praktikos vietą pasirinkau ne tik dėl to, kad galėjau įgyvendinti savo gyvenimo svajonę ir nuvykti į Pietų Ameriką, bet ir dėl to, kad ji puikiai atitiko mano siekius ir galimybes. Norėjau tobulėti šokių ir organizacinėje srityje, plėsti studijų metu sukauptas žinias, taip pat išmokti naują užsienio kalbą, kurti tarptautinius santykius ir keliauti. Visa tai dabar sėkmingai darau čia, Argentinoje.
Kaip ir kur radote informaciją apie tokią praktikų galimybę? Kodėl susidomėjote?
Lietuvoje šoku tautinio šokio meno ansamblyje „Nemunas“. Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija Argentinoje, kurioje dabar atlieku praktiką, taip pat pasivadinusi „Nemunu“. Atsitiko taip, jog mano praktikos vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis buvo ir yra tarp mano socialinio tinklo „Facebook“ draugų. Tokiu būdu jis sekdavo ansamblio veiklą Lietuvoje, o man buvo įdomu, kaip gyvena Argentinos „Nemuno“ nariai. Taigi vieną dieną pamačiau savo būsimo praktikos vadovo žinutę asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurioje buvo rašoma apie galimybę atlikti praktiką Argentinoje. Aš, kaip ansamblio, iš kurio mokosi ir ima pavyzdį argentiniečiai, narė, negalėjau nesusidomėti šia galimybe. Dabar galiu padėti vietos lietuvių bendruomenei mokytis, gerinti tautinių šokių techniką tiesiogiai, būdama čia.
Papasakokite apie savo darbo dieną. Kokiomis veiklomis užsiimate?
Pagrindinės veiklos darbo dienomis yra užsiėmimai su šokių grupe, šokių technikos gerinimas, lietuvių kalbos mokymas, pagalba organizuojant renginius bei juos realizuojant ir kt.
Kokiomis veiklomis užsiimate, kai nedirbate?
Kiekvieną dieną praleidžiu su įvairiausiais žmonėmis. Kartu geriame matę, gaminame pietus ar vakarienę. Nemažai keliauju ne tik po Argentiną, bet ir po kitas Pietų Amerikos šalis. Dalyvauju daugybėje renginių, kartais tenka padirbėti radijo eteryje, net ir tarti porą žodžių televizijos ekrane. Mėgaujuosi kiekviena diena, o su laiku dienos darosi vis geresnės, juk čia tuoj prasidės vasara. Geras oras, nuostabūs žmonės, skanus maistas ir įspūdinga gamta – gero laiko garantas.
Kaip vertinate įgytas žinias, ar manote, kad jos pravers ateityje Jūsų profesinėje veikloje?
Praktikos metu įgytas žinias galėsiu pritaikyti ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu jas grįžusi į Lietuvą.
Ką patartumėte kitiems studentams, kurie mąsto apie tokią praktikos galimybę?
Nors kartais ir atrodo baugu, svarbu nebijoti ir nedvejoti bei pasinaudoti aukštųjų mokyklų suteikiamomis tarptautinių mainų galimybėmis. Ir visai nesvarbu, į kokią šalį ketinama vykti, – pasaulis pradedamas matyti visiškai kitomis akimis.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijos „Nemunas“ valdybos pirmininko Juan Ignacio Fourment Kalvelis komentaras
Juan Ignacio Fourment Kalvelis pasakoja, kad Argentinoje veikianti draugija „Nemunas“ yra aktyviausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje, daugiau nei 100 šokėjų ir keturis šokių kolektyvus vienijanti iniciatyva. Draugijoje skaitomos paskaitos, organizuojami lietuvių kalbos kursai ir konferencijos. Draugijos valdybos pirmininkas mano, kad studentams iš Lietuvos yra puiki patirtis aplankyti draugiją, pabendrauti su Argentinos lietuviais, pasidalyti studijų metu sukaupta patirtimi. „Neseniai liaudies šokių kolektyvo „Kalnapušė“ nariai, atvykę čia iš Nidos, teigė, jog turėjo atvažiuoti į Argentiną, kad išmoktų mylėti Lietuvą“, – prisimena J. I. F. Kalvelis.
Juan Ignacio Fourment Kalvelis sako, kad studentui, norinčiam sėkmingai atlikti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“, reikia valios atsakingai atlikti praktiką, turėti idėjų projektams, kurie galėtų būti naudingi draugijai, ir noro organizuoti renginius, taip pat labai svarbu būti komunikabiliam ir norėti bei gebėti bendrauti su žmonėmis. Naudinga mokėti ispanų kalbą ir turėti patirties šokant tautinius šokius, nes organizacijos pagrindinė veikla yra šokių kolektyvas. „Džiaugiamės, kad VDU studentai puikiai reprezentuoja VDU ir Lietuvą – „protėvių žemę: nuo aušros iki saulėlydžio“ (isp. „la tierra de nuestros antepasados: desde el amanecer hasta la puesta del sol“), stiprina ryšius su tėvyne, motyvuoja mūsų narius toliau dalyvauti lietuviškose veiklose ir nepamiršti lietuvių kalbos. Jie yra aktyvūs lyderiai, turintys daug valios ir noro aktyviai dalyvauti draugijos veikloje“, – pasakoja J. I. F. Kalvelis.
J. I. F. Kalvelis pažymi, kad ir ateityje lauks ir mielai priims atlikti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ iniciatyvius, motyvuotus VDU bei kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus.
Nuotraukos iš asmeninio Indrės Mockutės albumo