Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, vis daugiau vilniečių užsikrečia per maistą plintančia žarnyno infekcija – kampilobakterioze. Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus mieste užregistruota 180 šios ligos atvejų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo 112. Iš viso 2012 m. šia infekcija užsikrėtė 331 Vilniaus gyventojas, tai yra 16 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Simptomai
Kampilobakteriozė – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia: intoksikacija ir virškinamojo trakto pažeidimai. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 1–5 dienų po užsikrėtimo.
Užsikrėtus šia liga jaučiamas silpnumas, galvos ir raumenų skausmas, kankina šaltkrėtis, karščiavimas iki 400 C (karščiuojama 2–3 dienas). Greitai prasideda viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai, pykinimas ir/ ar vėmimas. Kampilobakteriozė gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, kepenų, kasos, sąnarių uždegimu, meningitu, paralyžiais.
Ši infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims, kurių imuninės sistemos funkcijos nepakankamos.
Užsikrečiama valgant mėsos produktus
Kampilobakterijos labai paplitusios gamtoje ir yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežasčių.
Pagrindinis šių bakterijų rezervuaras yra laukinių ir naminių paukščių (ypač broilerių viščiukų) mėsa, jautiena, kiauliena, aviena, taip pat jūrų žuvys. Užsikrėsti galima ir nuo šunų, kačių ir kitų naminių gyvūnų, kuriems infekcija pasireiškia lėtine forma. Visgi dažniausiai į žmogaus organizmą užkratas patenka per maistą. Užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną, vakuuminėse pakuotėse laikomą mėsą, nepasterizuotus pieno produktus, geriant nevirintą užkrėstą pieną ir vandenį.
Užšaldytoje mėsoje, paukštienoje kampilobakterijos išgyvena net keletą mėnesių, tačiau yra labai jautrios karščiui, rūgščiai, druskai; džiovinant mėsą – jos taip pat greitai žūva.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ruošiant maistą kiti produktai taip pat gali būti užteršti kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa.
Nors kampilobakterijos randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei salmonelės, jos jame nesidaugina, todėl maisto kilmės protrūkiai kyla retai.
Pagrindiniai apsisaugojimo principai ir rekomendacijos
Norint apsisaugoti nuo šios infekcijos, būtina laikytis asmens ir maisto higienos principų. Vilniaus visuomenės sveikatos centras rekomenduoja:
- Maistui vartokite tik labai gerai išvirtus, iškeptus mėsos, ypač vištienos produktus;
- Mėsą ir jos produktus laikykite šaldytuve;
- Venkite kryžminio maisto užteršimo: gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kitų produktų;
- Ruošdami maistą kruopščiai plaukite rankas po sąlyčio su žalia mėsa ir tarp atskirų maisto ruošimo etapų. Virtuvės paviršius, įrankius, kurie lietėsi su žalia mėsa, paukštiena, žuvimi, nuplaukite šiltu tekančiu vandeniu;
- Venkite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų. Ypatingai tokio maisto nereikėtų duoti mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonės;
- Kruopščiai nuplaukite daržoves ir vaisius, ypač jei juos valgote žalius;
- Saugokite geriamojo vandens šaltinius nuo užteršimo gyvūnų fekalijomis;
- Maistui vartokite kokybišką geriamąjį vandenį. Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, geriausiai vartoti jį tik virintą;
- Kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu prieš valgydami, prieš ruošdami maistą, kiekvieną kartą pasinaudoję tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, viduriuojančių žmonių išmatomis;
- Mokykite vaikus ir patys rodykite jiems pavyzdį, kaip tinkamai plauti rankas (prieš valgį ir ypač po sąlyčio su namuose auginamais gyvūnėliais).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai linkėdami visiems geros sveikatos primena, kad asmens higiena padeda apsisaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. O norint išvengti per maistą plintančių ligų – svarbiausia laikytis maisto tinkamumo vartoti terminų, laikymo rekomendacijų ir, žinoma, tinkamai jį paruošti.
Parengė Biruta Zdanevičienė