Pradinis / Šeima ir sveikata / Atostogos – puikus metas lavinti vaiko kalbos įgūdžius

Atostogos – puikus metas lavinti vaiko kalbos įgūdžius

Su nekantrumu laukiame atostogų. Norime jas praleisti įdomiai ir prasmingai. Atostogos – puikus metas skirti daugiau laiko vaikams, taigi šiuo metu galime ne tik su jais žaisti ar keliauti, bet ir lavinti įvairius gebėjimus, pavyzdžiui, kalbos įgūdžius. Juo labiau jei įprastai vaikas lankosi pas logopedą, o vasarą tenka padaryti pertrauką. Juk kalbos raida – nenutrūkstamas procesas, o kalbiniams įgūdžiams plėtoti nebūtinos įmantrios priemonės ar metodai.

Pexels nuotr.

Su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkais atlikę Lietuvos mokslo tarybos finansuotą tyrimą „Kalbos neišsivystymo požymiai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: spontaninės ir išgautosios kalbos analizė bei eksperimentiniai tyrimai“ (Nr. S-LIP-18-36) nustatėme pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos vaikai, turintys kalbėjimo keblumų. Štai pagrindiniai principai, kuriuos taikydami atostogų metu (ir ne tik) tikrai padėsite savo vaikui kalbėti sklandžiau, aiškiau, suprantamiau ir taisyklingiau.

Plėskite vaiko žodyną. Tyrimai rodo, kad net ir priešmokyklinio amžiaus vaikams kyla sunkumų, susijusių su aktyviuoju žodynu: kartais jiems sunku rasti tinkamą žodį, įvardyti tam tikrus objektus ar veiksmus. Tokiu atveju vaikai nežinomą sąvoką keičia į kitą žodį, reiškiantį vizualiai panašų objektą ar veiksmą, pvz., krūmas pavadinamas medžiu, bitėmuse ir pan. Vaikai, turintys kalbos neišsivystymą, dažnai nežinomus žodžius keičia į įvardžius „tas“, „šitas“, „toks“, taip išvengdami sąvokos įvardijimo, taip pat bando apibūdinti nežinomą sąvoką nerišliais, sunkiai suprantamais sakiniais. Mokslininkai pataria kuo daugiau bendrauti su vaiku, pavyzdžiui, stebint aplinką, kalbėtis apie tai, kas vyksta aplinkui – kur keliaujame, ką matome, patiriame, jaučiame. Kartu su vaiku aptarkime išvykos maršrutą, atkreipkime dėmesį į gamtos reiškinius, augalus, vabalėlius, paukščius ir kalbėkimės apie tai. Čia svarbiausia – ne klausinėti vaiko „Kas čia?“, „Kaip vadinasi?“, o tiesiog bendrauti, galbūt netgi daugiau kalbant tėvams, pasakojant ir dalijantis įspūdžiais bei mintimis. Tyrimai rodo, kad tai, ką vaikas girdi, formuoja jo kalbinius įgūdžius ir lemia jo kalbos kokybę.

Plėtokite pasakojimo gebėjimus. Neretam vaikui priešmokykliniame amžiuje gana sunku konstruoti logišką ir nuoseklų pasakojimą, ypač pagal specialią užduotį, pavyzdžiui, paveikslėlių seką. Vaikai, turintys kalbos sutrikimų, patiria dar daugiau sunkumų. Moksliniai tyrimai rodo, kad šiems vaikams sunku išdėstyti pasakojimo įvykius taisyklinga seka, juos susieti, vaikai dažnai kartoja tuos pačius žodžius, jiems ne visada pavyksta pabaigti pradėtus sakinius, neretai pritrūksta žodžių nupieštiems objektams ar veiksmams įvardyti. Reikia pripažinti, kad ne visiems tėvams pavyksta rasti laiko paskaityti vaikui knygelę ar išklausyti vaiko pasakojimo pagal knygos paveikslėlius. Taigi atostogos tam – puikus metas. Tyrimais įrodyta, kad knygų skaitymas susijęs su vaikų komunikaciniais įgūdžiais ir gebėjimu kurti pasakojimus. Vaikams, kurie girdi pasakas, pasakojimus, skaitomas knygas, lengviau sekasi ir mokykloje, jie turi mažiau skaitymo ir rašymo sunkumų. O perskaitę pasaką ar istoriją aptarkime ją, paprašykime ją papasakoti, žinoma, su mūsų pagalba.

Lavinkite gramatikos įgūdžius. Net ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kalboje pasitaiko gramatikos klaidų, dažniausiai susijusių su retomis gramatinėmis formomis, pvz.: „karvės nemaudosi“, „baltoji lokiai“. Vaikai, turintys kalbos sutrikimų, daro ir dažnų gramatinių konstrukcijų klaidų, pvz.: „į logopedę važiuosiu“; „varna skrido stogo“. Atkreipkite dėmesį, kaip elgiatės, kai vaikas pasako netinkamą gramatinę formą. Tikrai nereikėtų vaikų taisyti ir aiškinti, kaip kalbėti taisyklingai. Priešingai, turime skatinti vaiko kalbėjimą, o ne slopinti. Mokslininkai rekomenduoja taikyti performulavimo strategiją ir pakartoti vaiko pasakymą, nedarant klaidos, pavyzdžiui: „Taip, karvės nesimaudo“, „Pas logopedę važiuosi.“ Galime ir išplėtoti temą paklausdami: „O kas dar nesimaudo?“, „Pas ką rytoj važiuosime?“ Tokiu būdu pateikiame taisyklingą pavyzdį, laviname gramatikos įgūdžius, tačiau nekritikuojame vaiko, nepabrėžiame, kad jis klysta.

Pexels nuotr.

Lavinkite tarties gebėjimus. Jeigu jūsų vaikas patiria tarties nesklandumų, atkreipkite dėmesį, kuriuos garsus jis taria netaisyklingai. Kai kurių garsų netaisyklingo tarimo priežastis – neišlavėjusi foneminė klausa, tai yra vaikui šie garsai skamba vienodai arba labai panašiai. Pažaiskite žaidimą, skirtą „s“ ir „š“; „ie“, „e“ ir „ė“; „uo“ ir „o“ diferenciacijai, – paprašykite vaiko pagauti šias raideles, jums sakant žodžius su šiais garsais. Pavyzdžiui, sakykite žodžius su garsu „s“ (pradžioje, viduryje, pabaigoje), ir tegul vaikas suploja, kai tik šį garsą išgirs. Taip pat žaiskite su garsu „š“. Patikėkite, nesklandumų bus, bet neskubėkite vaiko taisyti. Tiesiog mėgaukitės žaidimu, nes taip lavinate vaiko foneminę klausą. Kuo daugiau žaisite, tuo labiau lavės vaiko gebėjimas atskirti šiuos garsus. Nepamirškite ir tarties lavinimo. Sakykite vaikui žodžius su tam tikru garsu ir paprašykite pakartoti, tačiau tegul tai vyksta žaidimo aplinkoje ar vaikui nuobodžiaujant, pavyzdžiui, keliaujant automobiliu. Įtraukite visą šeimą – tegul kartoja visi keleiviai, pavyzdžiui, kuo greičiau arba kuo lėčiau. Įtraukite ir žodžius su priebalsių samplaikomis, pavyzdžiui, „kasti“, „pasta“, „nešti“, „paštas“; pabrėžtinai aiškiai tarkite tikslinius garsus ar jų junginius. Smagių ir garsių žaidimų!

Lavinkite trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Mokslininkai teigia, kad kalbos sunkumai dažnai susiję ne tik su menkesniais ilgalaikės atminties gebėjimais, bet ir su silpnesne trumpalaike atmintimi, todėl vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, sunku pakartoti negirdėtus ar rečiau vartojamus žodžius, jie lėtai išmoksta naujų žodžių, sunkiai įsimena žodžių reikšmes, klysta vartodami jau žinomus žodžius. Vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, reikia daugiau laiko įvardijant paveikslėlius, o naujų žodžių įsisavinimas trunka du ar tris kartus ilgiau nei bendraamžiams. Taigi atostogos – puikus metas išmokti eilėraštukų, mįslių, patarlių, dainelių. Tik tegul tai netampa darbu ar prievole, paverskite šias veiklas žaidimu. Tegul eilėraštis būna linksmas ir smagus. Pažaiskite netikrų žodžių žaidimą – tegul kiekvienas šeimos narys pasako po netikrą (sukurtą) žodį, o kiti pakartoja. Ir bus smagu, ir trumpalaikę atmintį lavinsite. O smagiausio žodžio pasistenkite nepamiršti iki rytojaus ar dar ilgiau – visi kartu plėtosite ilgalaikės atminties gebėjimus.

Džiaukitės bendravimu su vaiku. Kalbos įgūdžius plėtoti galite ne tik per atostogas, todėl kviečiame pasinaudoti šiais patarimais ir grįžus iš jų. Tačiau nepamirškite – svarbiausia pozityvumas ir žaismingumas. Jeigu vaikas bus taisomas, pertraukinėjamas ar peikiamas, pastangos gali būti ne tik bevaisės, bet ir žalingos. Taigi linkime džiugaus, linksmo ir žaismingo kalbos įgūdžių plėtojimo!

Dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros docentė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja

Projektas „Kalbos neišsivystymo požymiai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: spontaninės ir išgautosios kalbos analizė bei eksperimentiniai tyrimai“, finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, sutarties Nr. S-LIP-18-36.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top