Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Augantis neišnešiotų kūdikių skaičius – greitėjančio gyvenimo tempo padarinys?
Šeima ir sveikata

Augantis neišnešiotų kūdikių skaičius – greitėjančio gyvenimo tempo padarinys?

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Per anksti gimstančių kūdikių į pasaulį daugiausia ateina Afrikoje ir Pietų Azijoje, tačiau tai yra globali tendencija. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) surikiavus  šalis pagal didžiausią ankstukų skaičių, tarp jų atsidūrė ir didžiausia pasaulio ekonomika – JAV. Lietuvoje kasmet gimstant iki 2 tūkst. neišnešiotukų, specialistai teigia, kad tokiai statistikai daug įtakos turi greitėjantis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir dažnėjanti nuostata, kad nėštumą galima ne išgyventi, o įgyvendinti kaip dar vieną gyvenimo projektą.

1Išgirsti savo norus ir lūkesčius

Nors nėra vieno recepto, kaip pasiruošti motinystei ir žinoti, kada pats tinkamiausias laikas tapti mama, specialistai pataria įsiklausyti į save ir motinystei pradėti ruoštis dar prieš pastojant.

„Pasiruošimas motinystei yra trejopas: visų pirma tai žalingų įpročių atsisakymas, fizinės sveikatos būklės ištyrimas bei psichologinis pasiruošimas, nusiteikimas tapti mama. Nors būtent pirmieji du moterims kartais atrodo svarbiausi arba sunkiausi, tačiau be psichologinio pasirengimo nėštumas ne tik teikia mažiau džiaugsmo, bet ir iš tiesų gali tapti streso kupinu laikotarpiu“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichologė Vilma Petrikienė.

Psichologės teigimu, šiuolaikinėms moterims situaciją sunkina dar ir tai, kad tenka įsiklausyti į save ir įvairių nuomonių bei pasiūlymų šurmulyje atsakyti į klausimą, kada ji iš tiesų pasirengusi tapti mama.

„Atrodo paprasta, tačiau šiuolaikinėms moterims, ypač toms, kurios gyvenimą planuoja, kelia sau tikslus ir jų siekia, tikrai nėra lengva. Vienoms tas atsakymas ateina spontaniškai, joms tiesiog aišku, kad jos nori auginti vaikus. Kitoms kyla dvejonių, nuogąstavimų, ar sugebės, ar tikrai nori, ar tai nepakenks santykiams su partneriu. Ir iš tiesų  prie žinojimo, ko iš tiesų nori, labai stipriai prisideda ir santykių stabilumas poroje – kuo aiškesnis santykis su partneriu (pavyzdžiui, planuojama kurti šeimą arba jau gyvenama šeimoje), tuo moteris jaučiasi saugesnė ir ramesnė“, – sako psichologė.

Į nėštumą – su didžiuliu nuovargiu

Nėštumo laikotarpis apipintas itin jautriomis ir gražiomis emocijomis, dažnai apibūdinamas kaip pats tauriausias moters gyvenimo etapas. Tačiau, specialistės teigimu, tam, kad jis iš tiesų būtų gražus, jautrus ir prasmingas, būtina suvokti, kad nebesi viena. Vadinamuoju dviširdystės laikotarpiu reikėtų save daugiau tausoti, puoselėti, mylėti ir savimi rūpintis.

„Nėštumas visiškai natūralus procesas, tačiau tai išties didžiulių pokyčių moters organizme metas. Mano galva, viena dažnesnių problemų, tiesiogiai susijusi ir su augančiu neišnešiotų kūdikių skaičiumi, – faktas, kad moteris į nėštumą ateina pervargusi, nualinta streso. Net ir tos, kurios pastoja planuotai, dažnai būna įsisukusios į darbus, jų gyvenimas kupinas iššūkių, o stresas – kasdienis palydovas. Ir kai organizmas yra fiziškai ir psichologiškai pavargęs, ne tik džiaugtis nėštumu, bet ir tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai, gali būti sunku“, – dėsto V. Petrikienė.

Anot jos, yra ir daugiau priešlaikinį gimdymą galinčių sukelti veiksnių: rūkymas, alkoholis, per didelis arba per mažas nėščiosios svoris, aukštas kraujospūdis, preklampsija, diabetas ar kitos ligos, daugiavaisis nėštumas, trumpas laiko tarpas tarp dviejų nėštumų, dirbtinis apvaisinimas ir kiti veiksniai.

„Stresoriai gali būti labai įvairūs, tačiau liūdesį kelia tai, kad daugėja moterų, kurios į nėštumą žiūri kaip į savotišką projektą. Kaip kartais sakome, kad neturime laiko sirgti, taip kai kurios moterys bando „prašokti“ nėštumą – dirbti, kiek jėgos leidžia, nekreipti dėmesio į tai, kaip jaučiasi, nes juk „nėštumas ne liga“. Tačiau iš tiesų manau, kad į pokyčius bei savo jauseną nėštumo metu įsiklausyti turėtume kur kas įdėmiau. Ne mes kūnui įsakome, kaip jis turi veikti, tai jis mums pasakoja, kas dabar mums vyksta, ir mes turime tą pasakojimą išgirsti. Devyni laukimo mėnesiai skirti tam, kad, išmokusios įsiklausyti į save, vėliau galėtume jautriai, su meile rūpintis mažyliu“, – sako psichologė.

Susidūrus su realybe ištinka šokas

Kad priešlaikinis gimdymas ir gyvenimas po to yra tikras šokas, tvirtina Neišnešiotų naujagimių asociacijos prezidentė Asta Radzevičienė. Jos teigimu, nors visuomenė apie tokius kūdikius žino vis daugiau, tėvams informacijos ir pagalbos vis dar labai reikia.

„Kai susilauki neišnešioto vaikelio, viskas būna labai netikėta. Tokių dalykų nesuplanuosi, tiesiog lemta, kad vaikas į pasaulį ateina jam tinkamu laiku. Dažnai vaikai anksčiau gimsta, nes yra gelbėjama tiek mamos, tiek vaiko sveikata ir gyvybė. Ištinka visiškas šokas, kai laukiesi šeštą mėnesį ir dar nesi pasiruošęs kūdikio gimimui, o jis staiga gimsta. Nėra jokio kraitelio, lovytės, esi pasiruošęs sulaukti tokio vaikelio, kaip yra rodoma per televiziją – putlaus, gražaus, žindomo, o neišnešiotas vaikas atrodo visai kitaip. Šeimai didžiulis šokas, nežinia, nerimas“, – pasakoja A. Radzevičienė.

Jos teigimu, naujagimiams ir tėvams reikia ne tik specialistų, artimųjų pagalbos, bet ir pozityvių, stiprinančių istorijų, žinojimo, kad taip atsitinka ir kitiems, kad nesi vienas.

„Ligoninėje laikas būna be galo sunkus, bet ir grįžus namo laukia iššūkiai. Atrodo, sava aplinka, namai, bet yra baisu, nes šalia nėra medikų ir slaugytojų, regis, nieko nebežinai, nebemoki ir visko bijai. Daugybę kartų tikrini, ar vaikas kvėpuoja, ištinka visiška paranoja. Tai labai sunku, reikia daug palaikymo. Žinoma, svarbu, kad gerėja techninės sąlygos ligoninėse, o mes savo ruožtu siekiame padėti tėvams bei šviesti visuomenę, didinti jos jautrumą ir supratingumą“, – sako A. Radzevičienė, pranešimą šia tema skaitysianti ir Lietuvos parodų bei kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Vaikų šalis“.

Parodoje „Vaikų šalis“ vyksiančioje konferencijoje „Laimingos šeimos akademija“ specialistai pasakos apie aktualiausias su tėvyste, vaikų auginimu bei nėštumo periodu susijusias temas: vaikų alergijas, depresiją po gimdymo, prieraišiąją tėvystę, saugų miegą, brandumą mokyklai ir t. t.

Paroda „Vaikų šalis“ šiemet vyks jau 22-ąjį kartą. Joje dalyvaus rekordinis dalyvių skaičius – 150 – iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos. Dalyviai pristatys lankytojams naujus žaislus, žaidimus, drabužėlius, įvairias prekes kūdikiams, būsimoms mamos, paslaugas, pramogas. Paroda Vilniuje vyks lapkričio 25–27 d.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisPrezidentė su kandidatu į Ministro Pirmininko pareigas aptarė neatidėliotinus darbus
Kitas straipsnis Tyrimas: darbo ieškantis jaunimas ir darbdaviai socialiniuose tinkluose prasilenkia

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.