Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Rumšiškių kultūros centre balandžio–gegužės mėn. eksponuojama bendra vienos šeimos kūrybos darbų paroda „Nuo pradžios be pabaigos“. Parodoje darbus eksponuoja mama ir jos dukros. Mama – Žemaitijos skyriaus tautodailininkė Birutė Šeputienė – eksponuoja šiaudinius sodus ir pintas juostas, dukra – Žemaitijos skyriaus tautodailininkė, meno kūrėja Elvita Šeputaitė – karpinius, o kita dukra Edita Gajauskienė – prekių ženklo „Maži dideli“ lininius gaminius (nešiokles, stalo takelius, servetėles, lininius rūbus vaikams ir suaugusiesiems).
Paroda skirta Rumšiškių 640-osioms, Skuodo miesto savivaldos 450-osioms metinėms ir „Žemaičių kalbos metams 2022“, kuriuos paskelbė Skuodo rajono savivaldybė, paminėti. Surengti unikalią parodą pasiūlė Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė.
Parodoje skuodiškė tautodailininkė Birutė Šeputienė eksponuoja 22 tradiciškai rištus šiaudinius sodus. Šiaudiniai sodai yra viena gražiausių paprotinės liaudies dailės rūšių. Jie buvo rišami visoje Lietuvoje, vadinti liktoriumi, voru, dangumi, rojumi. Šiaudinis sodas turi sakralią reikšmę. Seniau kabindavo virš kūdikio lopšio, vestuvinio stalo, puošdavo namus ruošiantis Kūčioms ir Velykoms.
Tautodailininkė Birutė sodus riša nuo 2016 metų, rengia personalines parodas, veda edukacijas. Vienais metais, kai užderėjo puikūs kvietrugiai, tautodailininkė Birutė prisiminė, kaip šiaudinius sodus rišo jos mama Anastazija. Atgaivindama prisiminimus surišo – užaugino – pirmąjį sodą. Medžiagą sodams rišti užsiaugina bei pasiruošia pati – nukerta, išdžiovina, susikarpo tam tikro ilgio šiaudeliais. Tradiciškai rištus sodus puošia paukščiukais, angeliukais ir saulutėmis. Tautodailininkė ne tik riša sodus, bet ir pina juostas. Juostos – vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą – nuo gimimo iki mirties. Juostos turėjo praktinę reikšmę – susirišti drabužiams, parišti lopšiui, puošybinę – drabužių krašteliams apsiūti, skrybėlėms papuošti. Šiandien juosta yra tautinio kostiumo dalis. Juostos dovanojimas yra laimės, padėkos simbolis. Pagal atlikimo būdą juostos yra austinės, vytinės, pintinės, rinktinės. Parodoje tautodailininkė eksponuoja vytines ir pintines juostas. Pintoms juostoms nereikia įrankių, tik prisitvirtini siūlus ir pini, o vytinėms juostoms naudojamos kaladėlės (keturkampės lentelės). Pinti juostas išmoko savarankiškai. Juostoms pinti naudoja vilnonius ir pusvilnonius siūlus. Didžiausi tautodailininkės Birutės kūrybos palaikytojai – dukros Elvita ir Edita, sūnus Edmundas. Nuo 2015 m. kartu su dukra Elvita rengia bendras parodas.
Skuodiškė tautodailininkė, meno kūrėja Elvita nuo 2003 m. rengia personalines karpinių parodas, dalyvauja respublikinėse parodose, parodose-konkursuose. Surengė daugiau nei 50 personalinių karpinių parodų. Karpiniai eksponuoti parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje. 2018 m. Marijampolėje, respublikinėje karpinių parodoje „100 karpinių Lietuvai“ gavo II laipsnio diplomą laimėjusi žiūrovų prizą. 2020 m. ir 2021 m. parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ Klaipėdoje, regioniniame ture už karpinius – III vieta. Kūryba pristatyta „Virtualioje Klaipėdos krašto dailės galerijoje“; 2020 m. „Balticum TV“ 19-oje laidoje „Saulė sodą sodino…“. Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos konkurso „2020 metų tautodailininkas“ laureatė.
Tautodailininkė Elvita – savamokslė, karpinių meno mokytis neteko nei studijuojant, nei kokiame seminare. Pamačius karpiniais papuoštus stendus kilo noras pačiai pabandyti. Karpydama pirmuosius karpinius tikrai negalvojo, kad tai, laikui bėgant, taip „užkabins“. Elvitos karpinių tematika įvairi: nuo tradicinių liaudiškų iki savitų kūrinių, vaizduojančių dekoratyvines abstrakčias kompozicijas. Karpydama siekia išsaugoti ir puoselėti karpymo iš popieriaus tradicijas, liaudies meno simboliką. Idėjų semiasi iš liaudies meno, gamtos, kelionių. Kasdien nekarpo, tik kai ateina įkvėpimas. Karpiniams pavadinimų nerašo. Palieka matymo ir mąstymo laisvę žvelgiantiems į karpinį.
Edita Gajauskienė gimė ir užaugo Skuode, dabar gyvena Rumšiškėse. Nuo 2008 m. dirba teisės ir viešųjų pirkimų srityje, o nuo 2015 m. – lektorė (dėsto teisinius mokomuosius dalykus studentams aukštojoje mokymo įstaigoje). Parodoje pristato prekių ženklo „Maži dideli“ lininius gaminius – nešiokles, stalo takelius, servetėles, lininius rūbus vaikams ir suaugusiesiems. Lininiai gaminiai ne tik buvo, bet ir dabar yra svarbūs lietuvių gyvenime. Jie asocijuojasi su natūralumu, ilgaamžiškumu bei aukšta kokybe. Edita siuvimu susidomėjo dar vaikystėje. Sena močiutės siuvimo mašina siūdavo lėlėms puošnias sukneles, vėliau pasisiuvo sijoną, kuprinę. Studijuojant, o vėliau ir dirbant, siuvimas lyg pasimiršo. Jį vėl atrado gimus vaikams. Buvo smagu prisiminti siuvimo įgūdžius ir pasisiūti pirmus mažyčius kraitelius mažyliams: vystykliukus, pataliukus, rūbelius ir visa kita. Niekada nelankė jokių siuvimo kursų ar mokymų. Dygsnelis po dygsnelio, skiautelė prie skiautelės – taip prasidėjo Editos maži atradimai ir ši veikla tapo mėgstamu hobiu.
Ypatingą dėmesį moteris skiria lininių nešioklių siuvimui. Išbandė ne vieną lininės nešioklės siuvimo variantą, patobulino konstrukciją, dizainą. Po ilgų ir savarankiškų lininės nešioklės siuvimo paieškų atradus tinkamą „mei tai“ tipo nešioklę, norėjosi tai pasiūlyti ir kitiems. 2012 m. sukūrė prekių ženklą „Maži dideli“, pristatantį įvairius lininius gaminius: nešiokles, stalo takelius ir servetėles, lininius rūbus vaikams ir suaugusiesiems.
Sukurtus lininius gaminius pristato mugėse ir renginiuose: „Baltasis angelas“, „Parama ankstukams“, „Amatų mugė“, „Esu mama“, „Dovana iš širdies“, „Kids Fashion Weekend“, Rumšiškių kalėdinė mugė. Nuo 2019 m. – Lietuvos kūrėjų klubo narė. 2021 m. „Kūrybos podiume“ Kaune pristatė savo pirmąją siuvinių kolekciją „Jaučiu tave“, kurią sudarė lininės suknelės ir nešioklės. „Maži dideli“ nešioklės ir kiti lininiai gaminiai šiandien keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas šalis.
Kūrėjoms svarbi kiekviena paroda. Darbus atrenka pagal parodos temą ar kokiai progai skirta paroda. Ruošiantis parodoms kūrėjoms svarbu ne tik galutinis rezultatas, bet ir pats kūrybinis procesas, kūrybos laisvė. Džiugina ir tai, kad kūryba suveda su bendraminčiais. Birutė, Elvita ir Edita turi dar daug idėjų bei kūrybinių minčių, kurias įgyvendinusios pakvies dar į ne vieną parodą.
