Jaunosios kartos teatro aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Dainius Jankauskas televizijoje save vis dar laiko naujoku. Tačiau neturtingo ūkininko Mykolo vaidmenį, atliktą istoriniame filme „Laisvės kaina. Savanoriai“, vaikinas vadina išskirtiniu ir itin svarbiu. Su scenos subtilybėmis dar vaikystėje susipažinęs aktorius apie nueitą kelią ir vaidmenis pasakoja atvirame interviu.
Šio pirmadienio vakarą LRT televizijos žiūrovai turės galimybę išvysti jau penktąją filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ seriją. Įtraukiantis televizijos filmas pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės Akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią, jausmingą meilės ir draugystės istoriją.
„Dabar visuomet laukiu pirmadienio, kada galėsiu pažiūrėti per televiziją, – labai smagu matyti tiek kolegų, tiek savo paties darbą“, – duodamas interviu šypsosi D. Jankauskas.
Kada supratote, kad Jūsų kelias – būti aktoriumi? Kaip viskas prasidėjo? Ar tas kelias buvo lengvas?
Mano, kaip aktoriaus, kelias prasidėjo labai anksti, nes mano senelis yra ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Aš jau nuo vaikystės stebėdavau repeticijas, dalyvavau teatro veikloje, bet tik kaip stebėtojas. Tikriausiai pasąmoningai ta teatro atmosfera manyje liko. Atėjus tam tikram metui, supratau, kad noriu studijuoti aktorystę. Tarsi pats gyvenimas atvedė į teatrą, nes šalia manęs buvo žmogus, kuris dirbo daug metų teatre, – taip jau atsitiko, kad pasirinkau tą patį kelią.
Aktoriaus darbas dažnai romantizuojamas, manoma, kad jis lengvas ir neįpareigojantis – tiesiog šventė. Kaip yra iš tikrųjų, Jūsų akimis? Kokia ta kita aktorystės pusė?
Žinote, šventė prasideda tada, kai praskleidžiama uždanga arba kai pirmadienio vakarą žiūri LRT televiziją. Bet iki tos šventės dar yra labai ilgas kelias, kurį reikia nueiti. Tai yra repeticijos, tekstų mokymasis – ne tik išmokimas, bet ir supratimas, ką tu kalbi, ką nori pasakyti, kokią mintį perteikti. Tai reikalauja ir psichologinių žinių, ir valios, ir energijos, save kaip asmenybę reikia pripildyti visko, kad paskui galėtum atiduoti savo vaidmeniui. Tai yra sunku, nes privalai būti labai imlus aplinkai, labai reiklus sau pačiam. Taip pat svarbu neužmigti ir visada stengtis eiti į priekį.
Nusifilmavote filme „Laisvės kaina. Savanoriai“. Kaip vertinate šią patirtį? Kas labiausiai patiko?
Be galo įdomus projektas ir, manau, labai svarbus Lietuvai. Filmavimo patirtis įdomi tuo, kad tai yra neeilinis projektas, pavadinčiau net vienu iš pirmųjų tokių. Todėl labai džiugu būti jo dalimi. Be galo gera ir nuoširdi komanda, visi labai daug dirbo, dėl to ir stebėti rezultatą yra smagu. Dabar visuomet laukiu pirmadienio, kada galėsiu pažiūrėti per televiziją, – labai smagu matyti tiek kolegų, tiek savo paties darbą.
Koks yra šiame filme Jūsų kuriamas vaidmuo – kokia tai asmenybė, kokie tikslai?
Naivus kaimo berniukas, kuris yra truputėlį idealistas, tikintis ateitimi, kovojantis už Lietuvos laisvę. Ne viskas jam klostosi, kaip galbūt norėtų, bet tuo šis personažas man ir įdomus. Pereina per daugybę gyvenimo iššūkių. Nelabai noriu išduoti, kas vyks toliau, bet tai labai įdomus personažas. Vienas iš pirmųjų, kuris man yra be galo svarbus ir be galo įdomus.
Ar galite šį vaidmenį pavadinti išskirtiniu savo karjeroje?
Apskritai šis projektas man yra labai išskirtinis. Negalėčiau kaip išskirtinio įvardyti tik savo vaidmens. Bet vaidmuo man yra labai brangus, sakyčiau, vienas iš didesnių mano darbų televizijoje.
Ar manote, kad nepriklausomybės tema yra itin aktuali šių laikų Lietuvoje?
Aš manau, jog aktualu dėl to, kad reikia atrasti kelią, kaip apie tai kalbėti, kaip jaunus žmones supažindinti su ta istorija, – svarbu ieškoti įvairių būdų, kad tai nebūtų tik tušti faktai. Aš ir pats prisimenu istorijos pamokas mokykloje ir jau ne kartą sakiau, kad istorija nėra vien tik datos ir faktai. Visuomet reikia ieškoti priežasties ir pasekmės, norisi matyti žmogų toje istorijoje, ne tik įvykius. Aš manau, kad tai yra puikus būdas jaunam žmogui susipažinti su šalies istorija, o vyresniam žmogui – prisiminti.
Televizijoje pasirodote palyginti nedažnai, kuo Jus patraukė šis vaidmuo?
Televizijoje esu vis dar naujokas. Man taip gyvenime sekasi, kad jis pats viską sudėlioja. Kartais dėl laiko stokos man tenka tam tikrų dalykų atsisakyti, nes dar dirbu ir teatre. Man pasisekė būti tuose projektuose, kuriuose susipažinau su be galo įdomiais žmonėmis, kūrybine grupe, man teko įdomūs vaidmenys. Kiekvienas vaidmuo man yra dovana ir tos dovanos man yra prasmingos.
Televizija yra labai lengvas būdas išgarsėti, nors Jūs ir prieš tai jau buvote žinomas. Vis dėlto ar pastebėjote didesnį dėmesį iš aplinkinių?
Aš į tuos dalykus nelabai kreipiu dėmesį, nes man procesas daug įdomesnis nei jo rezultatas. Aišku, ir jis svarbus, bet procesas man svarbiau, nes tai duoda daugiau. Į gautą dėmesį per daug dėmesio nesutelkiu, nes man svarbiau yra vaidinti. Žinoma, pliusas, kai kas nors pasako pagiriamąjį žodį, kai mano vaidyba kažką paveikia, kai įtikina mano vaidmuo, – tada rezultatas pasiektas. O dėmesys ar žvilgsnis gatvėje yra malonu, bet į tai nesikoncentruoju, man svarbiau pats darbas.
Dažnai įžymūs žmonės turi ir įkyrių, erzinančių gerbėjų. Ar Jums taip neatsitiko?
Taip yra atsitikę, bet aš manau, kad tai yra darbo dalis. Bet kokiu atveju su tuo reikia arba susitaikyti, arba nedirbti tokio darbo. To tikrai nesureikšminu.
Istorinis dvylikos dalių filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymą ir kitus Lietuvai svarbius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykusią istorinių įvykių fone. „Laisvės kaina. Savanoriai“ yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo metinėms.
Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.
Nuotraukos iš asmeninio ir filmų kūrėjo archyvo