Specialistas, kuris geba aiškiai išreikšti mintis, kalbėti prieš auditoriją ir įtikinti, sulaukia didesnio potencialių darbdavių dėmesio, palyginti su tais, kuriems šių įgūdžių trūksta, sako viešojo kalbėjimo specialistė Sigita Kamašauskė ir priduria, kad šis įgūdis tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio profesionalo bruožų, taip pat yra ne mažiau aktualus asmeniniame gyvenime.
Tačiau viešasis kalbėjimas daugeliui žmonių kelia stresą ir baimę, o jo įvaldymas neretai tampa mįsle: kaip kalbėti, kad išlaikytume auditorijos dėmesį? Kaip kurti įtraukiantį pranešimą? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė dalijasi 8 praktiniais patarimais, kurie padės, kalbant prieš auditoriją ir kuriant įtraukiantį pranešimą, vedant susirinkimą savo komandai ar ruošiantis viešojo kalbėjimo įskaitoms mokykloje.
- Išsigryninkite pagrindinę mintį
Kiekvienas pranešimas turi būti aiškus pirmiausia pačiam kalbėtojui. „Jei negalite vienu sakiniu pasakyti, apie ką jūsų kalba, – reikia grįžti prie esmės. Nepasakę sau, kokia yra pagrindinė mintis, rizikuojate skambėti paviršutiniškai“, – teigia lektorė.
S. Kamašauskės teigimu, dažnai būna ir taip, kad pasakyti norime labai daug ir viskas atrodo svarbu, vis dėlto viena pagrindinė žinutė padeda tiek klausytojui, tiek kalbančiajam: „Įvairiose srityse sakome, kad mažiau yra daugiau. Turėtume to nepamiršti ir kai ruošiamės kalbai – svarbu ne pasakyti kuo daugiau, o pasakyti esminę svarbiausią informaciją, sudominti auditoriją. Žmonės atsimins daugiau apie jus ir jūsų kalbą ne dėl to, kad pasakėte labai daug, o dėl to, kad kalbėjote aiškiai.“
Pagrindinė mintis tampa kalbos centrine ašimi, kuri sujungia skirtingus elementus: tai atsakymas į klausimą, kodėl auditorija turėtų jūsų klausytis. Lektorė sako, kad rengiant pranešimą labai naudinga pasirepetuoti su artimaisiais ir paklausti, ar buvo aišku, ką norėjote pasakyti ir kokią pagrindinę mintį jie suprato.
- Pasiruoškite iš anksto
Ekspertė teigia, kad itin svarbu pranešimui pradėti ruoštis ne paskutinę dieną, o daug anksčiau.
„Skaidres verta parengti bent savaitę prieš kalbėjimą ir kasdien trumpai peržvelgti. Tai padės ne išmokti mintinai, o giliai suprasti savo kalbą. Paskutinės nakties skaidrėse dažnai jaučiasi kalbėtojo susikaustymas – jos kalbėtojui dažnai yra svetimesnės“, – dalinasi S. Kamašauskė.
Lektorė teigia, kad kai ruošiamės kalbėti prieš auditoriją, visą kalbą galime išskaidyti į smulkesnes užduotis ir nuspręsti, kurią dieną imsimės vienos užduoties, kurią kitos: gal vieną dieną ieškosime vizualų, kitą – kursime dizainą, trečią – repetuosime. Ekspertė teigia, kad rengiant kalbą daug naudingiau yra ruoštis nuosekliai ir kasdien, nors po truputį, negu viską daryti vienu kartu.
- Įtraukite auditoriją jau nuo pradžios
S. Kamašauskė pasakoja, jog daug pranešėjų kalba taip, lyg auditorijos nebūtų, ir tai yra vienas svarbiausių veiksnių, skiriančių įtraukiančią kalbą nuo neįtraukios. Ekspertė pataria bendraujant su žmonėmis įtraukti juos kuo anksčiau: užduokite jiems klausimą, pateikite netikėtą faktą ar provokuokite mąstyti.
Pradžia – kritinis momentas, sako S. Kamašauskė: „Socialiniai tinklai – puiki iliustracija, kokia svarbi yra pradžia – juk nesudominęs vaizdo įrašas labai greitai yra pakeičiamas kitu – tam kartais užtenka vos keleto sekundžių. Lygiai taip pat galime greit prarasti auditorijos susidomėjimą, jei pradėsime labai šabloniškai ir nuobodžiai.“
Ekspertė priduria, kad pradžioje užduodamas klausimas auditorijai leidžia ir daugiau sužinoti bei pakreipti pranešimą tinkama linkme: „Kalbėdama apie viešą kalbėjimą, aš klausiu: kiek iš jūsų dalyvavo neįdomiame pranešime? Tada klausiu: o kas yra neįdomus pranešimas? Vėliau pranešimo metu vis sugrįžtu prie gautų atsakymų ir pakomentuoju. Taip esu tikra – aš kalbu apie tai, su kuo jie susidūrę, kas aktualu šiai auditorijai.“
- Pažinkite savo auditoriją
„Įsivaizduokite, kad atvykote į nepažįstamą miestą – ar geriau jaustumėtės su gidu, kuris domisi jūsų poreikiais, klauso jūsų ir pakoreguoja maršrutą, pastebėjęs, jog jūs domitės specifiniais objektais, ar su tuo, kuris kalba visiems vienodai?“ – klausia S. Kamašauskė ir priduria, kad kalbėdami prieš auditoriją mes išties atliekame gido darbą, tik mūsų vietovė, su kuria supažindiname, – mūsų pasakojimas.
Specialistė teigia, kad kuo daugiau žinome apie klausytojus, tuo lengviau rasime bendrą kalbą. Žmonės, besidomintys aplinkiniais, visada atrodo charizmatiškesni ir asmeniniame gyvenime. „Jei norite būti įdomus pašnekovas, užduokite daug klausimų“, – sako S. Kamašauskė ir priduria, kad mes pasąmoningai norime būti su žmonėmis, kurie mumis domisi – lektorius, kuris klausinėja arba iš anksto pasidomi auditorija, su kuria bendraus, yra priimamas šilčiau.
- Gerbkite jums skirtą laiką
Lektorė pastebi, kad dažna klaida – nemokėjimas valdyti laiko, ir pataria repetuojant namuose pranešimą įsitikinti, jog jis užimtų ne daugiau 80–90 proc. numatyto laiko. Jei savo kalbai turite 15 minučių – ruoškite pranešimą, kad kalbėdami normaliu tempu užtruktumėte 12–13,5 min. Tokiu atveju jums nereikės skubėti, net ir kilus tam tikrų nesklandumų arba tiesiog susijaudinę tilpsite į nurodytą laiką.
Ekspertė pastebi, kad dažnai bijoma padaryti per trumpą arba per mažai išsamų pristatymą, ypač jeigu tai svarbus atsiskaitymas ar pranešimas, kuriuo norisi pademonstruoti savo žinias arba pasiekimus, tačiau sugebėjimas tilpti į laiko limitą – pagarbos auditorijai ženklas. S. Kamašauskė siūlo prieš pranešimą apgalvoti, kaip bus patogu stebėti laiką – gal organizatoriai gali įjungti laikmatį, o gal galite paprašyti, kad kas nors duotų ženklą likus minutei ar dviem.
- Vizualai turi padėti, o ne trukdyti
S. Kamašauskė pastebi, kad itin svarbus aspektas yra teksto ir vaizdo santykis pristatymo metu, ir pataria: jei galite pasakyti tai vaizdu – nenaudokite teksto.
Vizualus informacijos pateikimas yra aiškesnis, ypač kai kalbėtojas geba paaiškinti ir papildyti žodžiu. Ekspertės teigimu, lengviausias būdas prarasti auditorijos dėmesį – paruošti skaidres, pilnas teksto, ir pristatymo metu skaityti tai, kas jose parašyta – auditorija pati geba perskaityti, tad tai nėra prasminga.
S. Kamašauskė pataria tekstą skaidrėse trumpinti iki lakoniškų, tik labai reikalingų teiginių ir tekstiniu turiniu užpildyti ne daugiau kaip 30 proc. vienu metu matomo vizualo, taip pat įsitikinti, ar tekstas ne per mažas ir lengvai įskaitomas.
- Nepersistenkite su animacija
Kūrybinių industrijų fakultete dirbanti lektorė pastebi, kad studentai, siekdami sukurti unikalų vizualų dizainą, dažniausiai nestokoja kūrybiškumo, tačiau teigia, kad per daug animacijų ir dinamikos vizualuose gali išblaškyti tiek kalbėtoją, tiek auditoriją. Animacija bei vizualai turėtų derėti prie temos ir būti pagalba kalbėtojui, kai norima pademonstruoti tam tikrą temą, paryškinti kontrastą ar pereiti prie kito argumento, tačiau neturėtų būti trukdis – jei iššokančio teksto ar vizualo reikia laukti ir jis nesuteikia per daug vertės – lektorė siūlo tokių animacijų atsisakyti.
S. Kamašauskė taip pat pataria vengti itin ryškių neoninių spalvų, ypač jei pristatymas vėlesniu metu, kai nėra natūralios šviesos, – itin ryškūs vizualai vargina akis ir mūsų dėmesys nukrypsta kažkur kitur, ypač jei pranešimas trunka daugiau nei 10 minučių. Lektorė teigia, kad spalvinis vientisumas suteikia profesionalumo įspūdį, tad ruošiantis svarbiam pranešimui reikėtų apgalvoti ir kaip dera jūsų pasirinktos vizualų ir aprangos spalvos, kaip jos koreliuoja su jūsų kalba.
- Rūpinkitės savo kūnu – tai jūsų instrumentas
Visgi svarbiausiu sėkmingo viešojo kalbėjimo faktorių lektorė laiko kalbėtojo pasiruošimą.
„Vesdama mokymus apie viešą kalbėjimą akcentuoju, kaip svarbu yra geras miegas, subalansuota mityba ir judesys“, – teigia S. Kamašauskė.
Ji pataria prieš viešą kalbėjimą pasinaudoti pratimais, skirtais kalbos aparatui apšildyti, – tam puikiai tinka greitakalbės, įvairūs veido jogos pratimai.
Specialistė pabrėžia, kad mūsų kūnas yra svarbiausias mūsų instrumentas, tad reikėtų juo rūpintis ir ypatingą dėmesį skirti pranešimo dieną: prieš kalbą patariama vengti naršymo telefone ir saldžių užkandžių, nes tai lemia prastą dėmesio valdymą. Taip pat prieš einant kalbėti pakvėpuoti gryname ore, atlikti paprastus kūno tempimo pratimus ir atsigerti vandens, o jei norisi užkąsti, rinktis tokias alternatyvas, kaip riešutai ar daržovės.
Viešasis kalbėjimas – įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti
Skaitmenizacija sukuria itin palankias sąlygas „pasislėpti“ – pokalbį ar pristatymą pakeičia įvairūs „online“ formatai, o mažėjant galimybių kalbėti prieš auditoriją šis įgūdis silpnėja, sako lektorė ir skatina išnaudoti įvairias progas lavinti viešojo kalbėjimo įgūdį ir greta ekspertinių žinių nuolat tobulėti kaip pranešėjui.
„Kiekviena proga kalbėti prieš auditoriją – tai galimybė augti. Baimė kalbėti viešai yra visiškai natūrali, tačiau jos vengti nereikia, priešingai – į kiekvieną kalbėjimą žiūrėkite kaip į iššūkį ir progą pagerinti save kaip specialistą“, – sako VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė S. Kamašauskė.
Specialistė pasidalija patarimu, padėsiančiu sumažinti nerimą prieš viešą kalbėjimą: „Susirašykite visus su jūsų kalbėjimu susijusius blogiausius galimus nutikimus, kokie tik kelia jums bent mažiausią baimę, ir pagalvokite, kaip elgtumėtės nutikus kiekvienam jų. Kai būsite pasiruošę ir žinosite, ką darysite net pačiais netikėčiausiais ir mažai realiais scenarijais, bus žymiai ramiau. Tik nepamirškite po kiekvienos kalbos peržiūrėti šį baimių sąrašą – pamatysite, kad tai, ko bijote, beveik visada ir lieka tik tame popieriaus lape.“