Bobų vasara – šiltas rudens laikotarpis, kai gamta bene gražiausia metuose. Nuo seno šis metas apipintas mūsų senolių, gyvenusių pagal gamtos ciklą, papročiais ir įsitikinimais. O seksologai sako, kad rudenį sugrįžus vasarai moteris išgyvena bene didžiausią seksualinį potraukį. Tad gal bobų vasara – idealus metas pradėti ir kokią nors naują veiklą?
Kas ta bobų vasara?
Bobų vasara – rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje ateinantis (bet ne kasmet) orų atšilimas, susijęs su tuo metu į Lietuvą iš pietų atslenkančiu anticiklonu. Nors kalendoriuje įrašyta bobų vasaros data – rugsėjo 21–29 d. (nuo rudens lygiadienio iki Mykolinių), anot meteorologų, ji kasmet gali skirtis.
Bobų vasara šį laikotarpį vadina lietuviai, rytų slavai, vokiečiai. O Šiaurės Amerikoje toks laikotarpis vadinamas indėnų vasara (Indian summer). Teigiama, kad toks pavadinimas kilo nuo to, jog vietos gyventojai indėnai derliaus nuėmimo darbus dirbdavo tik praėjus vasaros kaitrai. Italijoje, Prancūzijoje šiltasis rudens laikotarpis vadinamas šv. Martyno vasara. Šis katalikų šventasis laikomas likimo ir orų pranašu. Bulgarijoje, Serbijoje mūsiškė bobų vasara vadinama čigonų vasara. Latviai yra išsaugoję seną žodį „atvasara“ – sugrįžusi vasara. Čekai ją praminę voratinklių vasara. Ir ne be reikalo, nes juk šio metų laiko vienas pagrindinių požymių ir yra visur besiplaikstantys voratinkliai.
Vienas iš populiaresnių aiškinimų, kodėl šis laikotarpis vadinamas bobų vasara, – tai paskutinės metų dienos, kai vyresnės moterys gali pasišildyti malonioje saulėkaitoje. Tačiau tautosakininkai aiškina, kad bobų vasara yra susijusi ne su bobomis, o su bobais – taip liaudyje vadinami dideli vorai, rudenėjančiose pievose ir palaukėse mezgantys voratinklius.
Boba – žiniuonės sinonimas
Pasakojama, kad mūsų senoliai šiuo laikotarpiu pagerbdavo pribuvėjas, seniau padėdavusias vaikeliams atkeliauti į šį pasaulį.
Pasak etnologų, žodis „boba“ paprastai nuo seno reiškė seną ar bent jau pagyvenusią moterį, kuriai dažnai priskiriami tam tikri gebėjimai ar galios. Nors dabar šis žodis turi kitokią reikšmę, anksčiau boba, pasak tautosakininkų, buvo garbingas vardas. Tai lyg raganos, žiniuonės sinonimas. „Senos bobos“ neva galėdavusios bloga akimi nužiūrėti, užkerėti. O kadangi bobų vasaros metu oras neįtikėtinai sušyla, tai galėjo būti siejama su antgamtišku senų bobų gebėjimu sugrąžinti vasarą.
Mūsų senoliai gyvendavo ir visus ūkio bei buities darbus dirbdavo tik vadovaudamiesi besikeičiančios gamtos ciklais. Pavasaris būdavo tapatinamas su vaikyste, vasara – su jaunyste, ruduo – su žmogaus brandos metais, žiema – su senatve. O ištekėjusios vyresnio amžiaus moterys jau buvo vadinamos bobomis, bobutėmis. Be to, anksčiau bobų vasara būdavo tapatinama su bulviakasiu. Mat bulves seniau dažniausiai kasdavo tik moterys. Tad jei saulutė bulvių kasėjas apdovanoja šiltu oru, jos labai džiaugiasi.
Be to, anot etnologų, boba buvo dievybė, globojanti derlių. O senojoje matriarchato visuomenėje pati gerbiamiausia genčių pramotė būdavo vadinama būtent boba.
Bobų vasara – moters seksualinio potraukio pikas
Ir dar vienas įdomus faktas apie bobų vasarą. Seksologai tvirtina, kad būtent bobų vasaros metu moteris išgyvena didžiausią seksualinį potraukį (vyrai – pavasarį). Anot specialistų, visame pasaulyje pastebėta, kad daugiausia vaikų yra pradedami būtent rudenį. Tai siejama su tuo, kad padidėja seksualinis aktyvumas, apsivaisinimo galimybės. Be to, tai, matyt, siejasi ir su tuo, jog mūsų protėviai negalėjo sau leisti gimdyti vaikų darbymečiu. Seksualumas siedavosi su pasiruošimu žiemai – laikotarpiu, kai vaikas pradės vystytis ir gims jau šiltu metų laiku. Nors senieji mūsų protėvių papročiai, paremti besisukančio gamtos rato ciklais, šiais laikais prarado reikšmę, tačiau patys to nesuvokdami mes ligi šiol jų laikomės.
Moterų susitikimai – ne vien tik pilstymas iš tuščio į kiaurą
„Būtent dėl bene gražiausio metų laiko, dėl bobų vasaros pavadinimo kilmės ir mūsų protėvių tradicijų ir kilo idėja surengti renginį, kuriame veiklios ir kūrybingos moterys pasidalintų savo istorijomis, patirtimis ir idėjomis ateičiai, – pasakoja idėjų dirbtuvių ir švenčių studijos „Kai važiuoja stogas“ įkūrėja Eglė Merkytė. – Kadangi lietuvės ypač kūrybingos, pakako kolegėms tik užsiminti apie „suneštinį“ vakarėlį, ir štai mes jau turime patį nuostabiausią bobiškai vasarišką renginį“, – juokiasi švenčių, renginių ir edukacijų erdvės šeimininkė.
Renginio organizatorė Eglė Merkytė 
Veiklių moterų susitikimo „Bobų vasara“ dalyvės 
Stalo dekoru pasirūpino Daiva Bublienė
E. Merkytė tvirtina, kad jau seniai yra įsitikinusi pozityvia minties galia ir tuo, kad mūsų gyvenime žmonės atsiranda ne be priežasties: ką norėsi, tą ir pritrauksi. Taip kolegiškame kelyje atsiradusi „Stalo studijos“ įkūrėja Daiva Bublienė tapo įvairių idėjų generatore ir bendraminte. „Su Daiva, kuri prieš kelerius metus metė samdomą darbą ir pasinėrė į savo mylimą veiklą, vis pasišnekame, kad šiandieniame instagraminiame pasaulyje mes gal ir nenorime būti savo kiekvieną žingsnį afišuojančiomis vadinamosiomis nuomonės formuotojomis, tačiau turime rasti būdą, kaip prasibrauti pro tą šiandienio „viskas tik online“ pasaulio sieną. Taip besvarstydamos ir sugalvojome, kad reikia sukviesti savo nuomonę (o ne kitų formuojamą) turinčias veiklias moteris, kurių rate pagvildentume mintis naujiems projektams“, – apie renginio idėją pasakoja studijos „Kai važiuoja stogas“ savininkė.
Organizatorės kvietime nurodė bobiškai vasarišką spalvų paletę, o kūrybingosios susitikimo dalyvės renginį „Bobų vasara“ pavertė tikra rudeniškų spalvų fiesta. Anksčiau biudžetinėje įstaigoje besidarbavusi „Stalo studijos“ įkūrėja buvo atsakinga už stalo dekorą, buvusi teisininkė Aurelija Vainauskaitė-Buragienė, prieš metus įkūrusi gėlių saloną „Gėlės“, floristiniais meno kūriniais išpuošė renginio vietą, floristė Violeta Galinienė („Švenčių dekoro oazė“) sukūrė fotozoną, Agnė Kėvišienė („Spalvoti sausainiai“) prikepė gražuolių, prie bobų vasaros temos priderintų sausainių, kuriuos tikrai buvo gaila valgyti. Vaida („Vaida piešia“) pasirūpino humoristine renginio spauda: „Bobos tokios išsiblaškiusios, kad pražiopso vasarą, o paskui susizgrimba ir būna bobų vasara.“ Kitos dalyvės pasirūpino užkandžiais, namų darbo desertais, įspūdingu želės tortu ir imbierine arbata.
Agnės Kėvišienės iškeptus sausainius buvo gaila valgyti 
Stalo dekoru pasirūpino Daiva Bublienė
„Nors visuomet skeptiškai žiūrėjau į įvairius moterų pusryčius ar verslininkių susibūrimus, bet po šio renginio supratau, kad tokie susitikimai nėra vien tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. Jie tikrai gali prisidėti prie motyvacijos moterims pradėti naują veiklą ir ją tęsti, jei susiduriame su sunkumais. Tad dabar galvoje – jau naujas projektas. Apie tas ir tuos, kurie metė samdomą darbą ir pradėjo dirbti sau, apie tuos, kurie nėrė į visiškai priešingos profesijos vandenis, apie tuos, kurių pokyčių kelias ne vien rožėmis klotas“, – apie būsimą projektą prasitaria renginio organizatorė E. Merkytė.
Organizatorių („Kai važiuoja stogas“) nuotr.