Radote, atrodo, tobulą antrąją pusę, kuri jau pažinties pradžioje užtvindė jus komplimentais, dovanomis ir meilės prisipažinimais? Atsargiai! Tai gali būti raudona vėliava, nes perdėtas dėmesys būdingas narcizams, kurie taip elgiasi ne iš meilės, o norėdami pelnyti susižavėjimo taškų. Dėmesiu žaisti mėgsta ir kai kurie potencialiai pavojingi asmenys, naudojantys emocinį ar fizinį smurtą.
„Love bombing“ – kas tai?
Jei viskas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir nėra. Ši taisyklė tinka kalbant ne tik apie komercinius pasiūlymus, bet ir apie meilės santykius.
Mylimasis gali atrodyti tiesiog tobulas – apipilti jus dovanomis, komplimentais, vos po kelių pasimatymų prisipažinti mylįs, norėti kiekvieną akimirką praleisti kartu… Nors tame gali nebūti jokių piktų kėslų, visgi tai – raudona vėliava, įspėjanti blaiviai įvertinti situaciją, mat toks elgesys būdingas ir kai kuriems asmenims su ne visai sąžiningais ketinimais.
Šį reiškinį apibūdina specialus terminas „love bombing“, kitaip – bombardavimas meile. Nors tai nėra oficialiai vartojamas terminas diagnostikai tarp gydytojų psichiatrų, bet populiariuose šaltiniuose ir tarp pačių psichikos sveikatos specialistų jis pasitelkiamas apibūdinti pernelyg meiliam elgesiui, kuris paprastai pasireiškia santykių, dažnai romantinių, pradžioje. Viena pusė bombarduoja kitą perdėtu meilės ir dėmesio demonstravimu manipuliaciniais tikslais, siekdama įgyti pranašumą ir padidinti priklausomybę. Toks elgesys būdingas kai kuriems socialinių sunkumų turintiems asmenims, šias taktikas naudoja ir kai kurie smurtautojai artimoje aplinkoje.
Narcizai ir mileniumai
Jei paieškotume su šiuo reiškiniu susijusių rimtesnių mokslinių tyrimų, jų būtų nedaug. Vienintelis rimtesnis tyrimas, kurį pavyko rasti, atliktas Claire Strutzenberg 2016 m. Imtį sudarė 484 universiteto studentai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 30 metų. Jame buvo vertinami neigiami perdėto dėmesio partneriui santykių pradžioje aspektai.
„Rezultatai parodė, kad meilės bombardavimas teigiamai koreliavo su narcisistiniais polinkiais, vengiančiu prisirišimu ir nerimastingu prisirišimu, taip pat neigiamai koreliavo su savigarba“, – rašoma tyrimo santraukoje.
Be to, tame pačiame tyrime konstatuojama, kad tarp vadinamųjų mileniumų narcisizmas smarkiai išaugęs, palyginti su ankstesnėmis kartomis. Galiausiai, meilės bombardavimas buvo susijęs ir su didesniu teksto bei medijų naudojimu romantiniuose santykiuose.
Meilė kaip apsėdimas
Psichoterapeutas, rašytojas, radijo laidų vedėjas Andrius Kaluginas teigia, kad bombardavimas meile – gan dažnas reiškinys jo profesinėje praktikoje.
„Dažnokai sutinku žmonių, kurie yra vienaip ar kitaip jo paveikti ir tokiais atvejais abi pusės yra nukentėjusios – tiek tas, kuris bombarduoja, tiek tas, kurį bombarduoja“, – sakė A. Kaluginas.
„Narcizinis asmenybės profilis kalba tik apie meilę ir norą dėmesio sau, ne meilę kitam. Toks žmogus spaudo pačius jautriausius mygtukus bandydamas įtikinti, kad jis yra tas vienintelis ir pats tinkamiausias tau. Tačiau tikrų jausmų tame nėra“, – perspėja A. Kaluginas.
Jis pasakoja ir apie kitokius meilės bombardavimo atvejus, kai persekiotojas dėmesiu pats yra apsėstas jausmų. „Toks elgesys kyla iš „myliu, noriu, negaliu“, jausmo, kad meilė – amžina, kad mes vieno organizmo dvi puselės, kad be šios meilės pražus… Atstumti antrosios pusės, patiriantys meilę be atsako, tačiau negalintys to priimti žmonės yra tarsi apsėsti meilės, jie patiria nuolatinę frustraciją, – pasakojo A. Kaluginas. – O kita pusė kenčia nuo spaudimo, netgi persekiojimo, gauna bauginantį perteklinį dėmesį. Iš šalies žiūrint, tokia situacija nepavydėtina nė vienam jų.“
Ką daryti?
Bet kuriuo atveju pašnekovas klientams visada pataria liautis taip daryti. „Jei žmonės sutinka, gali padėti įvairios terapinės priemonės“, – kalbėjo A. Kaluginas.
Jei tik šiek tiek peržengiamos ribos, norint išspręsti situaciją užtenka civilizuoto pokalbio.
Jei neina susitarti, A. Kaluginas siūlo tiesiog ignoruoti gaunamą dėmesį ir visiškai atsiriboti nuo to žmogaus.
„Tačiau žodis „ignoruoti“ ir reiškia ignoruoti: visiškai neatrašyti į žinutes, neatsiliepti į skambučius, nekalbėti, nesusitikti. Ne prašyti atstoti, nerašinėti, o tiesiog absoliučiai nutraukti bet kokią komunikaciją. Jei tai nepadeda, galima užblokuoti adresatą telefone ir kituose komunikacijos kanaluose“, – patarė A. Kaluginas.
Kai kuriais atvejais jis siūlo bandyti kreiptis į to asmens aplinką, draugus prašant padėti jį sustabdyti, nuraminti.
„Tačiau praktikoje esu matęs, kai tos ribos peržengiamos radikaliai, trukdoma gyventi, kurti naujus santykius, – sako A. Kaluginas. – Tokiu atveju neretai prireikia kraštutinių priemonių – kreiptis į policiją dėl apsaugos orderio. Sunku atvesti į protą tokį žmogų paprastais civilizuotais pokalbiais, apeliuojant į priežasties ir pasekmės logiką ar pasitelkiant kitus racionalius argumentus. Akivaizdu, kad susiklosčius radikalioms aplinkybėms ir priemonės turi būti radikalios.“
Esate apsėstas pats?
Faktas, kad meilės bomberiui – ar jis būtų paprastas narcizas, ar apsėstas meilės – taip pat reikia pagalbos.
„Pradžioje rekomenduotina kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, – sako A. Kalugnas. – Tačiau, kaip žinome, tai nevyksta prievartiniu būdu – žmogus pats turi suprasti, kad jam reikia pagalbos, kad nuo šios situacijos kenčia, vargsta ir jis pats.“
Pašnekovas teigia, kad esama metodų, kurie gali padėti tokiais atvejais, tik nereikia bijoti kreiptis pagalbos. „Sunkesniais atvejais, kai terapija nepadeda, tai gali būti ir rimtesnis sutrikimas, kuriam reikalinga kvalifikuota psichiatrinė pagalba pasitelkiant medikamentinį gydymą“, – sakė pašnekovas.
Sukčių taktika
„Kiek kitokie sprendimai reikalingi tada, kai meilės bombardavimas vyksta materialiniais tikslais, dažnai iš ypač aistringų ir karštų virtualių pažinčių, kai viena pusė tiesiog užtvindoma komplimentais, bet viso to tikslas yra siekis materialiai pasipelnyti. Tarp mano klientų tokių atvejų pasitaikė su tolimų arabų kraštų atstovais. Žmogus, kuris gauna tą dėmesį, kurį laiką džiaugiasi, kad tapo įdomus. Mano tikslas – išsklaidyti iliuzijas ir grąžinti jį į tikrovę pasakant, kad tai – ne tikroji meilė“, – kalbėjo A. Kaluginas.
Jis atkreipia dėmesį, kad bombarduoti gražiais žodžiais šiais laikais nereikia jokių ypatingų sugebėjimų – apipilti antrąją pusę komplimentais ir įtikinti ją patikėti jausmų nuoširdumu, o vėliau ir subtiliai paprašyti atverti piniginę padeda dirbtinis intelektas, užtenka suformuluoti reikiamą užduotį.
Įdomu
„Love bombing“ metodas taikomas ne tik tarpasmeniniuose santykiuose – tai vienas iš verbavimo į įvairias sektas, judėjimus, grupes metodų.
Žmogui gali būti siūlomos kelionės, studijos užsienyje. Tačiau po gražios pradžios laukia izoliavimas nuo aplinkos, sąmonės, pažiūrų keitimas (vad. perauklėjimas) ir išnaudojimas.
Pavojaus signalai
Lygina jus su buvusiais draugais, partneriais ir iškelia virš kitų.
Kartoja tuo pačius komplimentus, jie skamba nenatūraliai.
Per pirmuosius susitikimus nori žinoti itin asmeniškas detales apie ankstesnius santykius, sveikatą, finansus, šeimos problemas.
Spaudžia, kad supažindintumėte su artimiausia aplinka.
Labai greitai nori pas jus įsikraustyti, susižadėti.
Rašo, skambina be sustojimo, net jei žino, kad esate užsiėmęs.
Priverčia jaustis kaltą, kad neskyrėte jam dėmesio.
Komplimentai kaitaliojasi su kritika, netiesioginiu menkinimu, šaltumu.
Izoliuoja jus nuo draugų ar šeimos, susierzina, kai leidžiate laiką su kitais.
Neadekvačios dovanos – daugybė gėlių, nereikalingos smulkmenos ar labai brangūs daiktai.
Pyksta, kai negauna dėmesio, kai rodote sveikas ribas, norite lėtinti tempą.
Dėmesys kaitaliojasi su dingimo be perspėjimo epizodais.